Rizika kol kas nemažėja

Pirmiausia profesorius atkreipė studentų dėmesį ir priminė, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažniu nemokamai pasitikrinti dėl: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Prevencinėmis programomis siekiama nustatyti ligos užuomazgas ir prireikus skubiai imtis profilaktikos priemonių arba gydymo.

Prof. P. Šerpytis išsamiai paaiškino apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. Ši programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 m. iki 60 m. (imtinai). Norint dalyvauti programoje, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Gydytojas akcentavo, kad Lietuvoje mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ilgą laiką buvo pats didžiausias Europoje – 2013 m. viršijo Europos vidurkį net keturis kartus. Pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje 2015 m. buvo kraujotakos ligos. Lietuva iki šiol priklauso labai didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) kardiovaskulinės rizikos šalių grupei.

Dauguma vyresnių kaip 40 m. šalies žmonių turi arba labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, arba didelę riziką. Lietuvoje darbingo amžiaus žmonėms dažniausi rizikos veiksniai: padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir padidėjęs kraujospūdis. Apie 90 proc. turi per aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, 50 proc. – per aukštą kraujo spaudimą.

Klinikiniai tyrimai įrodė, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis mažėja tuomet, kai kartu mažinamas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis.

Pasibaigus paskaitai, profesoriui buvo pateikta nemažai klausytojus dominančių klausimų. Taip pat senjorai turėjo galimybę pasitarti su profesoriumi dėl vaistų vartojimo, kintančios savijautos ir kt.

Pranešimą parengė Nijolė Bielinienė, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė

Autorės ir Vidos Kalkienės nuotraukos