Tema sujungė istoriją ir dabartį

Per asmeninius žygius, filmus ir pilietines iniciatyvas atgyja partizanų keliai, jų drąsa ir tylus pasiaukojimas Lietuvai. Tai kvietimas nepamiršti, pažinti ir perduoti – nes gyva istorija prasideda mūsų pačių širdyse.

Lektorius – Alkas Paltarokas, verslininkas, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistas, pilietinės iniciatyvos „Vanago Lietuva“ vadovas – iš karto patraukė klausytojų dėmesį savo charizma, gyvu pasakojimu ir gebėjimu sudėtingas istorines temas perteikti įtaigiai bei prasmingai.

Prisipažinsiu – aprašyti šią paskaitą nėra lengva. Joje persipynė Lietuvos okupacijos patirtys, partizaninis pasipriešinimas, kovotojų atminimo įamžinimas, šių dienų geopolitinė situacija, ideologinio karo formos sovietmečiu ir dabar, karo Ukrainoje kontekstas bei pilietiškumo svarba. Tai buvo ne tik istorijos pasakojimas, bet ir gyvas kvietimas mąstyti, jausti ir suvokti savo atsakomybę valstybei.

Lektorius priminė, kad 2018 metais atradus vieno ryškiausių partizaninio pasipriešinimo vadų – Adolfo Ramanausko-Vanago – palaikus, Lietuvoje sustiprėjo susidomėjimas partizaniniu judėjimu. Lietuvos kariškiai, skautai ir pilietiški žmonės dar aktyviau ėmėsi iniciatyvų: organizavo žygius, kūrė dokumentinius ir meninius filmus, vykdė istorinio atminimo projektus.

Ypatingą įspūdį paliko paties  Alko Paltaroko patirtis – jis vienas atkartojo Adolfo Ramanausko-Vanago žygį iš Pietų Lietuvos į Žemaitiją, į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadų susirinkimo vietą, kur 1949 metais buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija. Taip pat jam pavyko simboliškai atkartoti ir Juozo Lukšos-Daumanto legendinį prasiveržimą pro „geležinę uždangą“ – tik priešinga kryptimi, grįžtant iš Lenkijos į Lietuvą ties Šešupe.

Savo pasakojimą lektorius papildė trumpais, emociškai paveikiais filmų fragmentais. Vienas jų – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sukurtas reklaminis klipas, kuriame rodoma laiminga jauna šeima, persipinanti su Lietuvos partizaninio pasipriešinimo kovų ir žiaurių represijų vaizdais. Šis kontrastas priminė esminę tiesą: mūsų šiandieninė gerovė nėra savaime suprantama – tai iškovota laisvė, už kurią esame dėkingi tiems, kurie nepasidavė.

Didelį dėmesį  Alkas Paltarokas skyrė ir simboliniam atminimo įamžinimui. Vienas iš tokių ženklų – dvigubas kryžius. Savanoriai iš įvairių Lietuvos miestų, įsirengę partizanišką stovyklavietę, tokį kryžių iš medžio pagamino per vieną naktį. Kryžius buvo apdorotas pagal japonišką medienos deginimo technologiją – taip siekiama išsaugoti konstrukcijos ilgaamžiškumą. Juoda spalva simboliškai sustiprina šio ženklo rimtį ir prasmingumą.

Dvigubas kryžius – svarbus Lietuvos simbolis. Jis matomas Vyčio skyde, naudojamas Lietuvos kariuomenės dalinių ženkluose, taip pat yra šaulių, skautų ir kitų patriotiškų organizacijų simbolikoje. Pokario laikotarpiu šis ženklas buvo neatsiejamas ir nuo partizanų kovos. Tokiais kryžiais jau pažymėtos Adolfo Ramanausko-Vanago ir Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės Merkinės apylinkėse. Trumpas filmas papildė pasakojimą apie kryžiaus statymą Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vadavietės vietoje Kalesninkų girioje.

Pilietinės iniciatyvos „Vanago Lietuva“  dėka apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, jo istoriją ir atminimo įprasminimą jau paskelbta daugiau nei 200 straipsnių, išleistos knygos, sukurti filmai. Tai rodo, kad istorinis atminimas gyvas tol, kol jį puoselėja žmonės.

Baigdamas paskaitą lektorius pasidžiaugė MČTAU studentų aktyvumu ir smalsumu. Jis palinkėjo nepamiršti mūsų istorijos, perduoti ją vaikams ir anūkams, patiems nenustoti mokytis, keliauti ir pažinti savo kraštą. Nes tik pažindami savo praeitį galime tvirtai stovėti dabartyje ir kurti ateitį.

Joalita Katinienė, Turizmo fakulteto  „Vėtrungės“ grupės seniūnė

oznorCO_soft

nor_soft

Bonifaco Vengalio ir Arvydo Žukausko nuotraukos