
Dariaus Žiūros laiko ir atminties istorijos
Kultūros fakulteto klausytojai turėjo galimybę pabendrauti su vienu įdomiausių ir unikaliausių Lietuvos menininkų - Dariumi Žiūra, kuriančiu fotografijos ir videomeno srityse ir tyrinėjančiu laiko, atminties, bendruomenės ir istorijos temas.Dariaus Žiūros kūrybos išskirtinis bruožas – ilgalaikiai projektai, kai daugelį metų fotografuojami tie patys žmonės toje pačioje vietoje, fiksuojant tik laiko pokyčius. Nuo 2001 m. menininkas kas trejus metus fotografuoja savo vaikystės kaimo – Gustonių gyventojus jų pačių namuose ar kiemuose, kasdieniais rūbais, tikrus ir nė kiek nepagražintus. Jokios režisūros – tik dokumentiškai tiksli fotografija. Matyti, kaip žmonės sensta, keičiasi, vienų portretų tąsa nutrūksta, bet atsiranda kiti. Kuriama vizualinė laiko kronika.
Kitą projektą menininkas pradėjo kurti 2005-aisiais: apvažiavo daugelį Lietuvos kaimų ir fotografavo vaikus, daugiausia mergaites, gimusias jau Nepriklausomoje Lietuvoj. Susidarė apie 400 nuotraukų. Džiaugėsi, kad tuomet dėl vaikų fotografavimo dar nebuvo jokių keblumų, dabar tokį projektą vargu, ar būtų įmanoma įgyvendinti. Sumanymas buvo vėl tas pačias mergaites nufotografuoti po 15 metų, tačiau sukliudė karantinas, tad antrasis projekto etapas vyko tik po 17 metų. Nors menininkas buvo susirašęs mergaičių vardus ir adresus, bet surasti jas nebuvo lengva – teko apvažiuoti net septynias šalis. Pavyko padaryti 250 nuotraukų. Greta sudėtose 17 metų skirtumo nuotraukose vaikiškas atvirumas ir paprastumas dažniausiai stipriai kontrastuoja su jau suaugusio žmogaus kuriamu įvaizdžiu, iš kurio net be žodžių matosi, kaip susiklostė tolesnis gyvenimo kelias.
Yra vienas ir baigtinis projektas – Vilniaus stoties rajono merginų portretai. Jie niekur nebuvo viešai eksponuojami. Moraliniais sumetimais. Keičiasi ekrane jaunų moterų veidai, bet net ir kosmetika negali atgaivinti užgesusio žvilgsnio. Šio projekto negalima buvo tęsti, nes daugelio merginų jau nėra tarp gyvųjų – narkotikai, alkoholis, kalėjimas, savižudybė… Laimė, jas keičiančių jau neatsirado.
Savo projektų kūrimo istorijas Darius Žiūra išdėstė daktarinėje disertacijoje, o 2024 m. šios disertacijos tekstinę dalį išleido atskira knyga „Diseris“ (tai žodžio „disertacija“ trumpinys). Autobiografinė proza „Diseris” buvo pripažinta kūrybiškiausia 2024 m. knyga Lietuvoje, skaitytojų išrinkta „Metų knyga“ ir geriausiu metų debiutu.
Už vizionierišką žvilgsnį į kintančią Lietuvos tikrovę 2024 m. D. Žiūra buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Irena Burdulytė

Autorės nuotraukos



