Tiesos žodis, kurio nepavyko nutildyti

Paskaitą skaitė MČTAU Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Vida Kniūraitė, kuri pakvietė prisiminti laikotarpį, kai už tiesos žodį buvo mokama laisve, tremtimi ir kalėjimu.

Klausytojai sužinojo, kas bendro tarp Simno miesto, kunigo Sigito Tamkevičiaus ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“.

Daugeliui buvo netikėta išgirsti, kad Simnas – senas Sūduvos miestas, mums pažįstamas iš kelionių po Dzūkiją, tapo viena svarbiausių vietų „Kronikos“ istorijoje. Čia kunigavo Sigitas Tamkevičius, vėliau tapęs kardinolu, o Simne buvo renkama medžiaga ir rengiami pirmieji šio pogrindinio leidinio numeriai.

Ypač įdomus buvo pasakojimas apie seserį Gerardą (Eleną Šuliauskaitę) – vieną artimiausių „Kronikos“ bendradarbių. Ji redagavo tekstus, juos perrašinėjo, ruošė dauginimui ir gabeno informaciją. Kad išvengtų KGB sekimo, keisdavo išvaizdą, naudojo perukus, rinkdavosi netikėtus maršrutus ir keliavimo būdus. Saugumo dokumentuose ji buvo gavusi slapyvardį „Lapsa“.

Paskaitoje buvo kalbama ir apie tai, kaip buvo finansuojama „Kronika“, kaip jos numeriai slapta pasiekdavo skaitytojus Lietuvoje ir užsienyje, kokį vaidmenį atliko JAV gyvenęs kunigas Kazimieras Kuzminskas, organizavęs leidinio vertimą ir platinimą pasaulyje.

Prisiminta ir sesuo Nijolė Sadūnaitė – viena ryškiausių „Kronikos“ bendradarbių, už savo veiklą patyrusi kalinimą ir tremtį, tačiau neatsisakiusi savo įsitikinimų.

Per 17 metų buvo išleistas 81 „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris. Paskutinis numeris pasirodė 1989 metais, kai Lietuvoje jau brendo Atgimimas ir atsivėrė galimybės laisvai kalbėti apie tai, kas ilgus metus buvo slepiama.

Tai buvo ne tik paskaita apie istorinį leidinį. Tai buvo pasakojimas apie žmones, kurie rizikavo savo laisve dėl tiesos, tikėjimo ir Lietuvos. Kartais istoriją kuriantys žmonės neturi nei valdžios, nei ginklų. Jie turi tik drąsą. Ir būtent todėl jų istorijos išlieka.

Arvydas Žukauskas, Turizmo fakulteto prodekanas

Autoriaus nuotrauka