Varpai Šv. Kalėdų vėl stebuklų naktį mena

***

Ir vėl prabėgo metai, kupini rūpesčių, įvairių staigmenų, atradimų, naujų patyrimų, kai kam skausmingų praradimų…

Te Naujieji pradžiugina mus naujais maloniais atradimais, suteikia palaimingos vilties ir taikos. Te šv. Kalėdų dvasia leidžia patirti širdies džiaugsmą ir leistų būti stipriems gyvenimo kelyje. Teprisipildo mūsų širdys Dievo Malonės, apvalo mūsų sielas, sustiprina ir pakelia taip, kad galėtume dalintis su kitais gyvenimo pilnatve.

Stabtelkime. Pamąstykime. Pabūkime tikėjimo paliesti prieš artėjantį Kūčių Vakarą ir šv. Kalėdas.

Kristina Sadauskienė

***

Te šv. Kalėdų dvasia neaplenkia nei vieno, širdis pripildo šventinio džiaugsmo akimirkų. Apkabinkime tuos kurie šalia, prisiminkime tuos kurie švenčia toli nuo mūsų ir tuos kurie jau negrįš niekada. Tebus tai  didžiausia dovana ne tik brangiems artimiesiems, bet ir pačiam sau.

Nes gerumo sėkla sėjama kitiems daigeliu dygsta ir Tavo širdyje.

Širdies šiluma už saulės spindulį mielesnė, artimesnė, jaukesnė šviesesnė. Ji  brangesnė už materialines dovanas.

Telydi šeimas meilė, bendrystė, stiprybė, tikėjimas, nuolatinis rūpestis savimi ir kitais. Te neaplenkia kūrybinė sėkmė.

Kad šv. Kalėdų stebuklas padėtų įsijausti į šventos nakties paslaptį.

Malonių  švenčių.

Bronė Nainienė

Laukiam Kalėdų

Vis laukiam laukiam šventų Kalėdų –
Jos už aukštų kalnų,
Tolimų jūrų juodų gilybių,
Už debesų pilkų…

Vis laukiam, žiūrim į kalendorių,
Skaičiuojam trumpas dienas…
Sąrašą ilgą gražiausių norų
Pasiuntėm… Gal atneš…

Laukiame, tikim, joms namus puošiam,
Stalus nukraunam vaišėm…
Renkas šeimyna – vaikai ir uošvė,
Sėdam, ilgai negaištam.

Mielos Kalėdos – sveikos atvykę,
Sukorę ilgą kelią,
Laukėm sulaukėm ir pasitinkam

Mielą brangų svetelį.

Sveikinam Kristų, kūdikį mažą-
Jis mūsų atpirkėjas…

Šventos Kalėdos – tai ne miražas –
Šviesi viltis, tikėjimas.

Jis atėjo

Kai Betliejaus žvaigždė sužibėjo,
Svarbią žinią žmonėms nešdama,
Piemenėliai maži patikėjo…
Karvė, asilas buvo drauge.

Jo nelaukė prabangūs palociai,
Atsisakė nakvynės namai,

Jis turėjo užgimti ėdžiose
Ir sušildė tiktai gyvuliai.

Išganytojas žemėn atėjo
Kūdikėliu bejėgiu mažu…
Ir ant kryžiaus jis kraują išliejo,
Užsikėlęs ant savo pečių…

Juk girdėjom, ne kartą girdėjom –
Jis atėjo žmonijos atpirkt…
Kaip mes laukiam – už stalo susėdę-
Tai proga tik svečiams susirinkt…

Tad šiandiena pabudinkim širdis
Ir pakelkim į dangų akis,
Lai pasaulis šią žinią išgirdęs,
Daugiau meilės pasaulin paskleis…

Elena Jucienė

***

Varpai šv. Kalėdų vėl stebuklų naktį mena,
Joje viltis, ramybė, meilė visada gyvena.
Ši šventė nuostabi juk metuose yra viena
Tad ją sutikti reikia su nuotaika puikia.

Apsivalyti sielą, darbus sutvarkyti,
Nuo pykčio, nuoskaudų išsivalyti,
Mintis lyg balto sniego snaiges atsinešti.
Tegul negrįžta niekad blogio sutema,
Tai dvasios pakylėjimo diena,
Lai mumyse ji būna visada
Ir niekam nesibeldžia vienuma.

Visi jų laukiam su viltim,
Lai visos bėdos iškeliauja praeitin.
Lai būna ji visiems ramybės uostu,
O šypsena ant žmonių skruostų
Lai neišnyksta per visus metus.
Tegul ji džiugina visus.

Edvarda Gesevičienė

Literatūros fakultetas