Visada skubėk lėtai

Griuvimų rizika

Šios mokslo įstaigos darbuotojos nuomone, padidėjusi griuvimo rizika ir pasekmių rimtumas susiję su natūraliais senėjimo procesais, lėtinėmis ligomis ir patologinėmis būklėmis, būdingomis senyvam amžiui. Rizikos veiksnys konkrečiu atveju dažniausiai yra ne vienas, ir kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė nukristi ir patirti traumą.

Griuvimas apibrėžiamas kaip netikėtas, neplanuotas asmens pozicijos pasikeitimas į žemesnę, nenatūralią padėtį ant kokio nors kieto pagrindo, pvz., grindų, žemės šaligatvio ir kt. Griuvimai tarp senyvo amžiaus žmonių yra pagrindinė, vis didėjanti susižalojimų, gydymo išlaidų ir mirties priežastis.

Griuvimai vyresniame amžiuje yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių senjorai patiria rimtų sveikatos sutrikimų, ilgalaikį gydymą ar net praranda savarankiškumą. Nors natūraliai su amžiumi didėja kaulų trapumas ir raumenų silpnumas, daugelį griuvimų galima išvengti tinkamai pasirūpinant aplinka, sveikata ir gyvenimo būdu. Riziką sumažinti būtina ne tik dėl fizinės sveikatos, bet ir dėl psichologinio komforto bei socialinės gerovės.

Kur dažniausiai įvyksta traumos

Senatviniams griuvimams įtakos turi dažnesnės ligos ir būklės, sąlygojančios rimtas traumas; vartojami vaistai; psichinės sveikatos problemos. Dažniausi griuvimų rizikos veiksniai namų aplinkoje būna nepritvirtinti ar slankiojantys kilimėliai ant grindų, slidūs vaikščiojamieji paviršiai kambariuose, tualete, duše ar vonioje, laikiklių duše ar vonioje nebuvimas, aukštai pakabinamos lentynos, nepakankamas apšvietimas įeinant į namus. Taip pat slidūs ir netvarkingi vaikščiojamieji paviršiai gatvėse ir visuomeninio naudojimo patalpose.

Fizinio aktyvumo privalumai

Fizinis aktyvumas yra efektyvi sveikatos išsaugojimo priemonė. Reguliarus fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį įvairaus amžiaus žmonių sveikatai, fiziniai pratimai gerina pusiausvyrą, mažina griuvimų skaičių, gali sumažinti ar net sustabdyti depresiją, lėtines ligas, kurios ypač būdingos tarp vyresnio amžiaus žmonių. PSO duomenimis, fiziniam aktyvumui turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien. Tačiau tyrimai rodo, jog 40–60 proc. Europos Sąjungos žmonių gyvensena yra nejudri. Panaši situacija yra ir Lietuvoje, tik penktadalis vyresnio amžiaus žmonių yra fiziškai aktyvūs. Gyvenantys kaimo vietovėse nežino ir nesupranta fizinio aktyvumo naudos sveikatai. Senstančios visuomenės problemos kelia sudėtingus sveikatos, socialinius ir ekonominius iššūkius.

Teisingos mitybos svarba

Subalansuota mityba turi didelę reikšmę kaulų tankio palaikymui ir raumenų masei. Vyresnio amžiaus žmonėms ypač svarbu užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D suvartojimą, nes šios medžiagos yra esminės kaulams stiprinti. Kalcio randama pieno produktuose, tamsiai žaliose daržovėse, riešutuose, o vitamino D – esant saulės poveikiui ir vartojant papildus. Taip pat svarbu vartoti pakankamai baltymų, nes jie būtini raumenų audiniams atstatyti ir stiprinti. Geriausi baltymų šaltiniai – liesa mėsa, žuvys, kiaušiniai, ankštiniai produktai ir pieno produktai. Baltymų trūkumas gali prisidėti prie raumenų silpnumo, o tai didina griuvimų riziką.

Be to, būtina apriboti druskos ir perdirbtų maisto produktų kiekį, kurie gali neigiamai veikti kaulų struktūrą. Maistinės medžiagos, tokios kaip magnis, kalis ir vitaminas K, taip pat svarbios kaulų ir raumenų funkcijai palaikyti. Ir dar. Pakankamas geriamojo vandens kiekis padeda išlaikyti organizmo skysčių balansą ir sumažina galvos svaigimą, kuris dažnai sukelia griuvimus. Rekomenduojama nuolat stebėti savo mitybą.

Ar teisingai vartojate vaistus?

Vartokite vaistus atsakingai; praneškite gydančiam gydytojui apie visus vartojamus medikamentus, įskaitant nereceptinius ir maisto papildus; išsiaiškinkite kartu su gydytoju: ar visi vaistai yra jums būtini, koks jų šalutinis poveikis ir kaip jie dera tarpusavyje; jei vartojate vaistus, kurie sukelia galvos svaigimą, mieguistumą, neužsiimkite tokia veikla, kuri yra rizika nugriūti.

Stebėkite ir tikrinkite pas gydytoją regą bei klausą ne rečiau kaip kartą per metus; patikrinkite, ar jums nereikia kitų akinių; ar neturite akių problemų (glaukoma, katarakta). Kasmet tikrinkite klausą; klausos pablogėjimas gali būti pavojingas tuomet, kai pereinate gatvę ir negirdite artėjančio automobilio. Jei naudojatės klausos aparatu, neužmirškite juo nuolat naudotis.

Pagalbinės vaikščiojimo priemonės

Naudokite specialias priemones, skirtas vaikščiojimo saugumui užtikrinti; jei vaikščiojate netvirtai, naudokite lazdą arba vaikštynę; pasikonsultuokite su kineziterapeutu dėl lazdos ar vaikštynės aukščio; pasirūpinkite, kad lazdos galo ar vaikštynės guma būtų nesutrūkinėjusi ir nenudilusi.

Ką daryti, jei nugriuvote?

Iš anksto užsirašykite svarbius skubios pagalbos numerius ir laikykite juos telefone; esant būtinybei, įsirenkite namuose pagalbos mygtuką (arba įsigykite išmaniąją apyrankę) ir nešiokite jį ant kaklo ar riešo, kad galėtumėte pasinaudoti, jei nugriūsite; jei nugriuvote, neskubėkite keltis, pirmiausia patikrinkite, ar nenukentėjote; esant būtinybei, išsikvieskite pagalbą ar paprašykite tai padaryti greta esančių žmonių.

Patarimai

Griuvimų galima išvengti. Svarbu pažinti savo rizikos veiksnius, rūpintis sveikata, aplinka ir judėjimu. Kuo aktyvesni būsite, tuo mažesnė tikimybė, kad nugriūsite. Todėl judėkite, maitinkitės sveikai, reguliariai tikrinkitės sveikatą ir būkite dėmesingi savo aplinkai. Aktyvus, saugus ir pasitikėjimu grįstas gyvenimo būdas yra geriausia griuvimų prevencija.

Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos