
Ypatingos prasmės darbas ypatingo gražumo renginį išaugino
Dovanos galia didelė, ji dar didesnė dėl prasmės ir turinio. Pirmadienį Meninio ugdymo fakulteto pirmasis šių mokslo metų renginys „Tai gražiai mane augino“, skirtas poetui Justinui Marcinkevičiui, ir buvo įkvėptas tos ypatingos dovanos. Poeto anūkė dr. Salomėja Bandoriūtė–Leikienė universitetui padovanojo 10 tomų rinktinius poeto, dramaturgo, eseisto Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Justino Marcinkevičiaus raštus. Dovanos sutiktuvės buvo skambios, jautrios ir nuoširdžios.
Gėlės ir sveikinimai paženklino pradžią – priminta Mokytojų diena, tad gėlės skirtos mokytojų mokytojai MČTAU rektorei dr. Zitai Žebrauskienei. Rektorė, pažymėdama šio renginio ypatingumą, priminė poetą Just. Marcinkevičių kaip gyvenimo mokytoją. „Kartojome jo žodžius savo sveikinimuose, užjautimuose, pradėdami oficialias kalbas, mokėmės gražių žodžių“, – sakė rektorė. O pristatydama humanitarinių mokslų dr. S. Bandoriūtę-Leikienę, rektorė priminė, ką išaugina meilė ir pagarba šeimoje.
„Miela dovanoti jūsų kartos žmonėms, – kalbėjo viešnia, – ant jūsų laikosi Lietuvos pagrindai, jūs prisimenate ir vertinate.“ Apie leidinio ypatumus sakė, kad įvadiniuose raštų straipsniuose yra daug atsakymų ir į skaudžius klausimus, nes atsirado galimybė atverti įvairius fondus. Paskutinių dviejų tomų sudarytoja S. Bandoriūtė–Leikienė surinko dar niekada neskelbtus poeto dienoraščius, laiškus, tekstus iš užrašų knygelių bei kūrinius vaikams. Iškalbingi laiškai mokytojai, padėjusiai siekti mokslo, ar septyniolikmečio dienoraščiai.
Viešnia džiaugėsi susitikimu ir dovanomis. Rektorė dėkodama įteikė gėlių, gėlių nuo kolegių iš Tautodailės fakulteto buvo skirta ir Viktorijai Leikienei, Salomėjos anytai, kuri viešniai ne tik parodė kelią į MČTAU, bet ir pasidalino dovanos idėja rektorate.
Skambėjo ne tik kalbos. Meninio ugdymo fakulteto ansamblio „Romantikai“, vadovaujamo Izabelės Bražiūnienės, ir kolektyvo „Ave Muzika“, vadovaujamo prof. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės, atliekamos dainos poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiais keitė skaitovų, vadovaujamų Irenos Rastenienės, skaitomus jautrius poeto tekstus. Savo eilėraštį, skirtą poetui ir jo kūrybai perskaitė Erminija Deviatnikovienė.
Sausakimša auditorija rodė, kad ne tik esame išsiilgę vieni kitų, bet ir renginio tema mums svarbi. „Susikimšę, bet nesusipykę“, – apie vietos trūkumą juokavo dekanė Izabelė Bražiūnienė. Skambėjo ne tik atlikėjų balsai, visa auditorija jungėsi žinomų dainų dainuoti, dainavo ir liaudies dainą iš poeto gimtojo krašto.
Jautru ir pakylėta. „Čia būta mano lūpų ir akių. /Čia mano rankų klaidžiota. Po žodžiais / ir po tyla gyventa. Atminties /gyva žieve priaugau aš prie jūsų.“ Skambėjo poeto posmas lyg savitas testamentas. „Lenkiamės poetui Justinui Marcinkevičiui ir dėkojame Salomėjai už kūrybinio palikimo dovaną“, – renginio pabaigoje pristatydama renginio dalyvius sakė I. Bražiūnienė.
Aplodismentų ir padėkų negailėta visiems atlikėjams, bet ypatingai jų skirta šio renginio sielai, režisierei, „Romantikų“ vadovei dekanei I. Bražiūnienei.
Dėkodama už jautraus ir įkvepiančio turinio renginį atlikėjams, rektorė Z. Žebrauskienė priminė ir ypatingą likimo dovaną – turėjome tokį poetą ir turime gražiausių žodžių palikimą. „Netaupykime gražių žodžių nekrologams, sakykime čia ir dabar vieni kitiems“, – paragino rektorė.
Lilija Smalakienė
Rasos Pakalkienės ir Vaclavo Svidinsko nuotraukos