Žiemiškai skaidrus ir jaukiai šiltas tautodailininkių renginys už MČTAU sienų

„Parodos ir renginiai už universiteto sienų Tautodailės fakultetui nėra naujiena: glaudus ryšys su Gerosios vilties biblioteka augina ir patirtį, ir žinomumą. Mes ne tik eksponuojame savo darbus, bet ir rengiama edukacijas, pasakojame, mokome, kartu kuriame. Draugystė sieja mus su Verkių ir Pavilnių regioninių parkų lankytojų centru. Čia ne kartą eksponavome savo darbus. Ką tik veikė ir kolegės Lukrecijos Kalnienės tapybos darbų paroda. Kai kurie jos darbai dar puošia centro erdves“, – sako tautodailės fakulteto dekanė Henrika Ivancienė. O šis renginys, pasak dekanės, yra išskirtinis, nes skirtas tradiciniam liaudies menui. Paroda norėta parodyti, ką pavyko nuveikti puoselėjant tradicinį liaudies meną. Tad ir eksponatai yra tik tie, kurie atitinka tuos reikalavimus. Parodoje – tautodailininkės Virginijos Makuškienės tradiciniai popieriaus karpiniai, riešinės ir siuvinėjimo darbai; tautodailininkės Henrikos Ivancienės šiaudų sodai, žvaigždės, papuošimai; taip pat 24 fakulteto lankytojų tautiniai motyvais raštuotos megztos pirštinės.

„Daugiau nei pusšimtis porų spalvingų įvairių modelių ir raštų pirštinių ekspozicija yra projekto „Nugyventi metai – ne kliūtis aktyviam gyvenimui“ veiklų rezultatas, – apie eksponatus sakė dekanė Henrika Ivancienė. – Pirkom siūlų, virbalų, skaitėm įvairią literatūrą, mokėm ilgai, nes kai kurioms tai buvo pirmieji darbai. Paskaitai apie pirštinių mezgimo tradicijas kviečiau tautodailininkę Laimą Kytrienę iš Martyno Mažvydo bibliotekos, vykome į pirštinių mezgimo edukaciją Nacionaliniame dailės muziejuje su tautodailininke Lina Bartašiene.“

Atidžiai rankdarbius apžiūrėjo renginio viešnios, džiaugėsi darbais, sveikino autores. Viešnios tradicinio liaudies meno žinovės, kurių vertinimu atrenkami darbai didžiosios parodoms, apdovanojimams, jų rekomendacijomis tautodailininkų vardai suteikiami, sertifikuojami darbai. Tad pasiklausyti jų vertinimų buvo naudinga.

Nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja Dalia Bernotaitė – Bieliauskienė „valdo“ visus Liaudies meno tekstilės fondus, pasakojo apie pirštinių mezgimo istoriją ir tradicijas. Remdamasi foduose saugomais pavyzdžiais patyrusi muziejininkė, etnografė ir nemažą mokslinių darbų autorė klausytojas vedė ne tik per Lietuvos etnografinius kraštus, bet ir per laiką. Seniausios muziejuje saugomos pirštinės yra iš Mažosios Lietuvos ir manoma, kad nuo XIX amžiaus pirmųjų metų. Minėjo etnografė ir seniausius rašytinius paminėjimus ir įdomius mezginių pavadinimus. Tikrai negirdėta, kad kojinė buvo vadinama „štriumpa“ , o kumštinės pirštinės – „tumpinės“. Ir daugybė kitų įdomybių papasakojo mokslininkė apie mezginius įvairiuose Lietuvos kraštuose. Smulkiausių raštų ir spalvingiausiosios buvusios Mažojojoje Lietuvoje ir Šiaurės Lietuvoje. Be kitų įdomybių ir gražų aprašymą, kad megzti ir siuvinėti lietuvaites, matyt, bus laumės išmokiusios, priminė. Kalbėtasi ir apie mezginių spalvingumą, raštų simbolius.

Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Vilniaus krašto tautodailininkų – meno kūrėjų bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė džiaugėsi aktyvia ir darbščia fakulteto bendruomene, lydere tautodailininke Henrika, buriančia ir skatinančia daryti ne tik, kas patinka. Pakvietė į pavasarį rengiamą tautodailininkų sujudimą Trakų Vokėje – jubiliejinę parodą. O kalbėdama apie popieriaus karpinių tradiciją, pagyrė Virginijos Makuškienės darbus – tikrai tradicinius, dailius ir iškalbingus.

Susijaudinusi iš gražumo prasitarė ir MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė. Sveikino kūrybingą ir darbščią bendruomenę, gyrė, kad jos mokosi vienos iš kitų, kad domisi ir atranda lobių tautos tradiciniuose rankdarbiuose. Jos ne tik kuria, bet ir išsaugo bei atiduoda jaunesnei kartai pamokas. Džiaugėsi sutikusi ir savo studentę dabar jau siuvinėjimo mokytoją ir fakulteto globėją tautodailininkę Virginiją Kasparavičiūtę.

Verkių ir Pavilnių regioninių parkų lankytojų centro specialistė Rolanda Šerėnaitė, dėkodama už lankytojų centre sukurtą magiją, užburiančią ją, ir lankytojus specialiai priviliojančius apsilankyti. Rolanda sakė visiems pristatanti Trečiojo amžiaus universitetą kuriančiu stebuklus.

Skambėjo ir jautrios tautodailininkių Virginijos Makuškienės ir Lukrecijos Kalnienės skaitomos jų sukurtos eilės lyg jų dailiųjų kūrinių įžodinimas. Dar buvo jaukus pasikalbėjimas prie arbatos apie kūrybą ir gražius dalykus.

„Jei vasario – kovo mėnesį sušalsite vaikščiodami po Verkių parką ar tiesiog norėsite pradžiuginti širdį laukdami pavasario – užsukite į lankytojų centrą ir gyvai pamatykite užburiančius Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto tautodailinkių darbus!“ – rašoma Verkių ir Pavilnių regioninių parkų lankytojų centro internetiniame puslapyje. Verta pasinaudoti kvietimu.

Lilija Smalakienė

Autorės nuotraukos