Kaip skaityti maisto produkto etiketę?

Be to, skirtingi Europos Sąjungos šalių įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys maisto produktų ženklinimą, gali trukdyti laisvą šių produktų judėjimą ir nulemti nelygias konkurencijos sąlygas. Apie šiuos ir kitus maisto produktų ženklinimo ypatumus Sveikos gyvensenos fakultete vykusioje paskaitoje diskusijoje kalbėjo lektorė Ilona Drulytė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos, Maisto ir veterinarijos politikos departamento Maisto skyriaus patarėja.

Bene svarbiausias priminimas ir retorinis klausimas auditorijai buvo kodėl svarbu skaityti etiketes, kodėl verta sugaišti kelias minutes norint perskaityti visą etiketėje pateikiamą informaciją? Iš tiesų žmonės dėl to net nesusimąsto, mosteli ranka ir deda į krepšį ieškomą prekę. Kodėl?

Maisto etiketės yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis vartotojams suvokti, ką jie iš tikrųjų vartoja. Šios etiketės padeda nustatyti maistinių medžiagų kiekį, kalorijų vertę ir kt. Be to, jos gali informuoti apie galimus alergenus ar dirbtines medžiagas, kurios gali pakenkti sveikatai.

Etiketės taip pat suteikia galimybę palyginti skirtingus produktus ir pasirinkti sveikesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, dviejų skirtingų rūšių jogurtų etiketės gali atskleisti, kuris iš jų turi mažiau cukraus arba daugiau baltymų. Ši informacija gali būti itin svarbi žmonėms, turintiems specifinius mitybos poreikius ar tikslus, tokius kaip svorio mažinimas ar raumenų auginimas.

Vartotojo neturi klaidinti maisto etiketės, reklama ir jų pateikimas, įskaitant formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudėjimo tarką, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis apie juos teikiamą informaciją.

Ženklinimas – tai ne tik tekstas, tačiau ir piešiniai, prekių ženklai, tai su maisto produktu susiję: žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga ar simbolis pateiktas ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje pridedamuose prie tokio maisto produkto.

Sąžininga informacijos teikimo praktika, žinios apie maistą turi būti tikslios, aiškios ir vartotojui lengvai suprantamos. Informacijoje apie maisto produktus neturi būti priskiriama suinteresuoti žmogaus ligų profilaktinėms ar gydomosioms savybėms arba daroma į tai
nuoroda.

Privaloma informacija ant etiketės: pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, alergenai, tam tikrų sudedamųjų dalių kiekis (jei taikoma). Grynasis kiekis. Minimalus tinkamumo vartoti terminas „iki“ – „Geriausias iki…“ arba nuoroda „Tinka vartoti“. Turi būti nurodytos specialios laikymo ir vartojimo sąlygos.

Maisto verslo operatoriaus pavadinimas ar įmonės pavadinimas ir adresas. Būtina maistingumo deklaracija, kilmės šalis ar kilmės vieta (jei reikia). Vartojimo instrukcija (jei reikia), alkoholio koncentracija (jei taikoma), privalomųjų duomenų pateikimas: lengvai prieinami, lietuvių kalba, šrifto dydis, maisto produkto pavadinimas, teisinis pavadinimas (vaisių sultys, maisto papildas, pienas, sviestas).

Jei teisinio pagrindo nėra – vyrauja įprastas (ryžių trapučiai, plikyti pyragėliai) arba aprašomasis prekės ženklas ar išgalvotas pavadinimas nepakeičiant maisto produkto pavadinimo! Taip pat nurodoma: greitai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas, atitirpintas, apšvitintas, su saldikliu ir kt.

Būtina atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių sąrašą, prieš sąrašą nurodoma: „sudedamosios dalys” pagal svorį mažėjančia tvarka. Jei sudėtinė sudedamoji dalis (dešra, majonezas) – išskleisti ir sudėta alergenų – jie paryškinami, maisto priedai (saldikliai, dažikliai, konservantai, aromato ir skonio stiprikliai): konservantas E211, saldiklis E954, dažiklis E104, konservantas natrio benzoatas, saldiklis sacharinas, dažiklis chinolino geltonasis.

Lektorė I. Drulytė išmokė trijų punktų taisyklės. Tai reiškia, kad: rinkdamasis prekę perkantysis turi ją gerai apžiūrėti, pauostyti ir, jei yra galimybė, paragauti.

Maisto papildai – tai maisto produktai, skirti įprastam racionui papildyti. Tai koncentruotas maistinių (vitaminų, mineralinių medžiagų) šaltinis. Tiekiami rinkai dozuotomis formomis – kapsulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, skysčių buteliukais su lašų dozatoriais ir pan. Ant etiketė turi būti vartojimo nurodymai; maistinių medžiagų kiekiai, esantys siūlomame suvartoti per parą maisto papildo kiekyje ir kokį procentą referencinės maistinės vertės jie sudaro.

Tačiau svarbiausias prekės vertinimo kriterijus – sudėtis. Kuo trumpesnis ingredientų sąrašas ir kuo artimesnis jis namų receptui (miltai, sviestas, kiaušiniai, cukrus), tuo geriau. Venkite: E priedų, ypač E220-E228 (sulfitų), E320 (butilintas hidroksianizolas) ir E321 (butilintas hidroksitoluolas) – šie antioksidantai reguliariai vartojami gali būti toksiški. Taip pat nerekomenduojama vartoti margarino, hidrintų riebalų – juose yra transriebalų, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Venkite ingredientų, kurių pavadinimo nesuprantate: jei žodis skamba kaip iš chemijos vadovėlio – geriau grąžinti sausainius į lentyną. Pažymėtina, kad kiekvieną įtartiną ingredientą galima patikrinti interneto svetainėse.

Galiausiai, maisto etiketės padeda vartotojams atpažinti kokybiškus ir patikimus produktus. Tai yra ypač svarbu šiais laikais, kai rinkoje gausu įvairiausių produktų, kurių kokybė gali skirtis. Skaitydami etiketes, galime būti tikri, kad pasirenkame tai, kas geriausia mūsų sveikatai.

Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Vidos Kalkienės nuotraukos