Žinoti geriau, negu nerimauti

Buvo ir kitų vyresnių žmonių nevyriausybinių organizacijų žmonių. Tarybos posėdžių salėje susirinkusius ir pasiryžusius susipažinti su svarbia informacija pasveikino Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, su viltimi, kad to plano niekada neprireiktų.

Pasiruoši netikėtoms situacijoms šiandien, nereikės nerimauti ir apsaugosi save, kai prireiks. Tokį Vilniaus miesto evakuacijos plano pristatymo vyresniems miesto gyventojams tikslą įvardino savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas parengties pareigūnas Žygimantas Solovjovas. Trečdalis miesto gyventojų yra brandaus amžiaus, 70 tūkstančių iš jų gyvena vieni, tai taip pat lemia būtinybę kalbėtis apie saugumą. Pasitikima ir vyresnių gyvenimiška patirtimi. Žinojimas neleis pasimesti ekstremalioje situacijoje, kai stresas ir baimė kausto mintis.

Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas papasakojo apie plano rengimo ypatumus: suskaičiuoti gyventojai ir evakuavimo ištekliai, naudotasi ukrainiečių karo ir JAV gamtinių katastrofų patirtimis. Todėl planas universalus, tad gali būti tinkamas ir evakuojant miestą mažesnėmis dalimis.

Aptartos ekstremalios situacijos: infrastruktūros avarijos, gamtos stichijos, branduolinės grėsmės iš Astravo, hibridinės atakos ir karinė invazija. Daugiau kalbėta apie miesto evakuaciją karo atveju ir apie bendruomeniškumo poreikį. Bendruomeniškumo principai padeda išvengti chaoso: dalijamės informacija, elgiamės sąmoningai, esame pasiruošę ir rodome pavyzdį, padedame vieni kitiems, pasirūpiname kaimynais ir neįgaliais. Perspėjimą gausime garsiniu signalu, telefono pranešimu, LRT žinia, ir internete. Bet nepatariama ekstremalioje situacijoje pasitikėti socialinių tinklų informacija. Aptarti išvykimo iš miesto būdai: savarankiškai ar miesto transportu, susirinkimo punktai ir evakuacijos kryptys ir maršrutai. Paminėti, kad geriausiu atveju vienu ypu iš miesto būtų galima evakuoti 50 tūkstančių gyventojų.

Civilinės saugos parengties pareigūnas Žygimantas Solovjovas kvietė įsijungti į civilinės saugos mokymus. Dalyvaudami mokymuose ne tik pasitikrintume savo žinias, bet ir padėtume specialistams geriau modeliuoti pagalbą. Dabar iš 1000 kviestų į mokymus atsiliepia tik pora šimtų. Mokymai visiems naudingi – pamatome, kaip realiai tai vyksta.

Kalbėta apie būtinus pokyčius mieste, kad esant reikalui plano įgyvendinimas pavyktų. Klausimų netrūko ir klausytojams apie siauras gatves, apledijusius tiltus, stabdančius judėjimą.

Telefono linija 19101 jau dabar galima gauti konsultaciją civilinės saugos klausimais, o ekstremalioje situacijoje ši linija veiktų kaip karštoji ir ja būtų teikiama informacija, koordinuojami veiksmai.

Pristatyta ir mobilioji programėle „Kovas“, kurią nesunku įsidiegti telefone. Savivaldybė ir jai pavaldžios įmonės realiu metu galės pranešti apie ekstremalias situacijas ar kitus įvykius, sutrikdančius kasdienį gyvenimą: didelius eismo uždarymus, eismo įvykius, gaisrus, užliejimus.

Programėlėje taip pat matomos priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai, evakuacijos punktai. Šiuos civilinės saugos žemėlapių sluoksnius galima atsisiųsti ir naudoti net ir neturint interneto ryšio.

Žinoti geriau, negu nerimauti. Taip tikino ir porą valandų paskyrę senjorai susitikimui su civilinės saugos specialistu. Naudingas renginys, įkvepiantis ne tik domėtis, bet ir mokytis, – mintimis apie galimybę civilinės saugos informacinius ar praktinius renginius organizuoti MČTAU bendruomenei sakė rektorė dr. Z. Žebrauskienė.

Lilija Smalakienė

Autorės nuotraukos