Aptarta taisyklinga laikysena be skausmo

Laikysena – tai žmogaus kūno padėtis, kurią jis išlaiko stovėdamas, sėdėdamas ar judėdamas. Tai apima stuburo, pečių, klubų ir galūnių padėtį, kurią lemia raumenų tonusas, sąnarių lankstumas, kaulų struktūra bei įprasti judėjimo įpročiai.

Gera laikysena reiškia, kad kūnas yra subalansuotas taip, jog minimaliai apkraunamos raumenų grupės ir sąnariai, o tai padeda išvengti skausmo, nuovargio ir traumų. Tinkama laikysena taip pat prisideda prie geros savijautos ir gali daryti teigiamą įtaką asmens išvaizdai bei pasitikėjimui savimi. Prasta laikysena, priešingai, gali lemti nugaros, kaklo ar pečių skausmus, raumenų įtampą bei kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, stuburo deformacijas ar kvėpavimo sutrikimus. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo laikyseną ir prireikus ją koreguoti.

Laikysena yra svarbi, nes ji tiesiogiai veikia mūsų fizinę sveikatą, savijautą ir net psichologinę būklę.

Taisyklinga laikysena

Lektorė, atsižvelgdama į susirinkusiųjų amžių, teikė patarimų, kaip stiprinti atskirus raumenis, galūnes, kad nebūtų sutrikdoma taisyklinga kūno laikysena, kad nekamuotų atsirandantys skausmai. Keletas taisyklingos laikysenos bruožų: galva laikoma tiesiai, smakras truputį pakeltas, žvilgsnis nukreiptas į priekį; pečiai nuleisti žemyn ir atvesti atgal (neįsitempę), krūtinė šiek tiek iškelta į priekį; išlaikomi visi trys natūralūs stuburo linkiai (kaklo, krūtinės ir juosmens); pilvas šiek tiek įtrauktas; dubuo neutralioje padėtyje, svoris tolygiai paskirstytas abiem pėdoms.

Laikysena – tai labai svarbus veiksnys, darantis įtaką mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Nors daugelis žmonių neskiria pakankamai dėmesio taisyklingai laikysenai, netinkama kūno padėtis ilgainiui gali stipriai pakenkti sveikatai. Taisyklinga laikysena leidžia kaulams, raumenims ir jungiamajam audiniui išsidėstyti anatominiu požiūriu teisingoje padėtyje, užtikrinant optimalų krūvį visiems kūno mechanizmams. Taip išvengiama per didelio įtempimo bei susidėvėjimo, raumenys dirba efektyviai, o vidaus organai nepatiria spaudimo.

Netaisyklinga laikysena

Tokia situacija dažniausiai atsiranda dėl sėdimo darbo ar nejudraus gyvenimo būdo, kuomet išsivysto raumenų disbalansas. Pagrindiniai netaisyklingos laikysenos tipai yra šie: „apvalios‘‘ nugaros (kupra); pečiai per daug pasvirę į priekį, krūtinės raumenys sutrumpėję, o viršutinės nugaros dalis – ištempta.

Esant netinkamai laikysenai, pvz., per daug susikūprinus arba įtempus pečių juostą, atsiranda stiprūs skausmai, raumenų silpnumas, kraujotakos sutrikimai. Ilgalaikė neteisinga kūno padėtis gali sukelti lėtines ligas – osteochondrozę, artritą, skoliozę bei kitus stuburo iškrypimus. Netaisyklinga laikysena taip pat susijusi su padidėjusiu krūtinės ląstos suspaudimu, kvėpavimo takų problemomis, savijauta bei nuotaikos sutrikimais.

Ką daryti?

Yra keletas patarimų norit koreguoti arba išvengti laikysenos problemų.

Stiprinti raumenis: atliekant fizinius pratimus, ypatingą dėmesį skirti pilvo, nugaros ir kojų raumenims. Koreguoti sėdimą padėtį: naudoti ergonomišką kėdę, reguliuoti stalo ir kompiuterio aukštį. Reguliariai judėti: ilgai nesėdėti vienoje padėtyje, kas valandą daryti pertraukas ir tempimo pratimus. Kreiptis į specialistus: kineziterapeutas ar ortopedas gali padėti nustatyti laikysenos sutrikimus ir sudaryti korekcijos planą. Dėvėti ortopedinius įtvarus: jei reikia, gali būti rekomenduojami specialūs korekciniai įtvarai ar avalynė.

Testavimo rezultatų aptarimas 

Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentė Rasa Lasytė pristatė diplominį darbą „Pagyvenusių žmonių pusiausvyros ypatumai ir būdai ją lavinti“. Ši tema buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes vyresnių žmonių gyvenimo kokybei negatyvią įtaką turi lėtinės ligos, įvairių organizmo sistemų ir funkcijų susilpnėjimas. Todėl griuvimų rizikai lemiamą reikšmę turi pusiausvyros sutrikimai. Pusiausvyra yra kompleksinis gebėjimas, apimantis raumenų jėgą, neuroraumeninę koordinaciją, kognityvinius procesus bei priklausantis nuo trijų sensorinių sistemų.

Neseniai buvo organizuotas tyrimas ir įvertinta kokią įtaką gali turėti terapinis laipiojimas pagyvenusių žmonių savijautai. Senjorai buvo testuojami pradėjus tyrimą ir jam pasibaigus. Tyrimo rezultatai parodė, kad senoliams pagerėjo pusiausvyra, koordinacija ir funkcinis mobilumas – tai turi teigiamą poveikį griuvimų prevencijai.

Studentė pristatė tradicines programas pusiausvyrai lavinti (Otago pratimų programa) bei jų poveikį savijautai.

Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos