Fotografija tarp propagandos ir meno

Epochų lūžio metais – prieš Antrąjį pasaulinį karą ir tuoj po jo svarbiausiu dalyku tapo net ne meninė raiška, o istorinių įvykių fiksavimas. Tauta, o kartu ir jos menininkai, skilo į dvi dalis: pasitraukusius į Vakarus ir likusius Lietuvoje.

Viena iškiliausių Lietuvos išeivijos fotografijos figūrų buvo Kazys Daugėla. 1945–1949 m. jis gyveno Kempteno pabėgėlių (DP) stovykloje Vokietijoje ir tapo unikaliu tremtinių kasdienybės metraštininku, fiksavusiu lietuvių buitį, šventes, mokslą ir sportą. Nepaisant skurdžios buities iš skaidrėse rodomų Daugėlos nuotraukų buvo jaučiamas šviesus autoriaus žvilgsnis į vaizduojamą situaciją.

O gyvenimą Lietuvoje tuo metu fiksavo nenuilstantis Chanonas Levinas. Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo 16-osios lietuviškosios divizijos fotokorespondentas, o po karo net 35 metus dirbo pagrindinio sovietinės Lietuvos laikraščio „Tiesa“ fotokorespondentu. Jo archyve sukaupta milžiniška medžiaga apie sovietinį gyvenimą Lietuvoje: nuo pramonės statybų ir kolektyvizacijos iki kultūros įvykių bei miestų peizažų.

Sovietų valdžios užsakomos nuotraukos turėjo atspindėti darbo žmonių entuziazmą ir laimingą gyvenimą.

Kalbant apie sovietinių laikų Lietuvos fotografiją, negalima nepaminėti vienos garsiausių to meto nuotraukų – Antano Sutkaus „Sartras Nidoje“.

1965 m. vasaros prancūzų egzistencialisto Jeano-Paulio Sartre’o ir jo bendražygės Simone de Beauvoir viešnagė Lietuvoje tapo vienu ryškiausių kultūrinių įvykių Sovietų Lietuvos istorijoje. Svečiai lankėsi ir Kuršių nerijoje, kur juos lydėjo tuomet dar jaunas, 26 metų fotografas Antanas Sutkus. Fotografija, kurioje užfiksuotas per kopas einantis filosofas, tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio fotografijos klasika. Nuotrauka laikoma geriausiu vizualiu Sartre’o filosofijos įkūnijimu – joje filosofą supanti tuštuma ir kova su vėju simbolizuoja žmogaus vienatvę bei egzistencinę naštą. Originaliuose kadruose Sartre’as ėjo kartu su Simone de Beauvoir ir kitais palydovais, tačiau Sutkus vėliau meistriškai iškarpė kadrą, palikdamas tik vienišą filosofo figūrą, taip sustiprindamas nuotraukos poveikį. Ilgą laiką ši nuotrauka buvo klaidingai priskiriama garsiajam Henri Cartier-Bressonui. Tik po daugelio metų pasaulis sužinojo, kad jos autorius – lietuvis Antanas Sutkus.

Lektorė dar rodė nuotraukas ir pasakojo apie daugelį kitų fotografų: Algimantą Kunčių, Aleksandrą Macijauską, Romualdą Rakauską, Romualdą Pažerskį, Virgilijų Šontą, Rimaldą Vikšraitį, Vitą Luckų ir apgailestavo dėl to, kad daugelio dar nespėjo pristatyti. Gal būt ateinančiais mokslo metais reikės dar pratęsti studijas.

Irena Burdulytė

Autorės nuotraukos