Raktas į ateities mediciną

Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas kaupia Lietuvos populiacijos biologinius mėginius ir susijusią asmens sveikatos informaciją bei mokslinių tyrimų tikslais suteikia prieigą prie jų tyrėjams.

Lietuvos ir užsienio mokslininkai Biobanku gali naudotis kaip biblioteka: užuot kiekvienam moksliniam tyrimui ieškoję vis naujų savanorių, mokslininkai gali pasinaudoti Biobanke jau sukauptais aukštos kokybės mėginiais bei anonimizuota sveikatos informacija, kiekvieną kartą pasidalinant su Biobanku mokslinių tyrimų metu gauta informacija, tokiu būdu nuolat didinant saugomų mėginių ir duomenų mokslinę vertę ir naudą Lietuvos visuomenei. Mokslininkai, mokslinių tyrimų metu analizuodami sveikatos informaciją ir biologinių mėginių tyrimų rezultatus, gali atrasti naujus ligų rizikos veiksnius, sukurti naujus visuomenės sveikatos gerinimo būdus, naujus ligų diagnostikos ir gydymo metodus, naujus vaistus ar ligų prevencijos būdus.

Lektorė Giedrė Kvedaravičienė pristatė įdomius Biobankų kūrimosi laikotarpius. Ji papasakojo, kad 1862 m. vykstant pilietiniam JAV karui, Gynybos departamentas įkūrė pirmąją biologinę saugyklą armijos medicinos muziejuje Vašingtone, 2005 m. kad būtų galima standartizuoti biologinių kolekcijų, skirtų vėžio tyrimams rinkimą, JAV Nacionalinis vėžio institutas įkūrė Biologinių saugyklų ir biologinių mėginių tyrimų biurą, o 2006 m. Europos Sąjungos Taryba patvirtino žmogaus biologinių mėginių politiką, dedikuotą Biobankų veiklos vystymui Europos Sąjungoje. 2009 m. žurnalas „Time“ Biobankus įvardijo kaip vieną iš 10 idėjų, keičiančių pasaulį.

Docentė paaiškino, kad tai specialų teisinį statusą turinti didelė biologinių ar medicininių duomenų ir audinių mėginių kolekcija, sukaupta tyrimų tikslais. Taip pat papasakojo Biobankų kūrimosi kelią, kuris Lietuvoje prasidėjo 2019 m., o savo veiklą galutinai įteisino visiškai neseniai, tik 2025 m. kovo mėn. 31 d. ir paaiškino jo struktūrą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro kontekste. Doc. Giedrė Kvedaravičienė atkreipė klausytojų dėmesį į populiacinių biobankų paskirtį, tai: prisidėti prie gyventojų grupėms pritaikytų sveikatos sprendimų (personalizuotos medicinos) kūrimo, atsižvelgiant į aplinką, gyvenimo būdą, šeimos sveikatos istoriją bei genetiką; padėti tikslingai kurti ir vystyti prevencines priemones remiantis surinktų duomenų analize; prisidėti prie naujų diagnostikos ir gydymo technologijų kūrimo ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas laiku ir tikslingai pritaikius tinkamą gydymą tinkamam asmeniui. Taip pat Biobanko centro vadovė pristatė kaimyninių šalių populiacinių duomenų rinkimo statistiką.

Klausytojai domėjosi, kaip galima dalyvauti Biobanko veikloje? Kokia yra nauda žmogui? Pirmiausia tai, kad asmenų duomenys padeda mokslininkams suprasti ligas, jų priežastis ir kurti pažangesnę mediciną Lietuvoje, dalyvavimas padeda tirti retas ir lėtines ligas. Kuo daugiau dalyvių, tuo tikslesni tyrimų rezultatai, padedantys kurti efektyvesnius vaistus ir gydymą. Dalyvavimas Biobanke yra savanoriškas, saugus ir galimas tik pasirašius oficialų sutikimą.

Populiacinis biobankas – mūsų raktas kartu kurti ateities mediciną. Kadangi universiteto klausytojai noriai dalyvauja įvairiuose moksliniuose tyrimuose, paskaitos metu prodekanei Nijolei kilo mintis pakviesti universiteto klausytojus dalyvauti Biobanko tyrimuose. Biobanko vadovė pritarė šiam pasiūlymui ir atsakė į rūpimus klausimus. Kaip pasakė viena garsi publicistė – nėra didesnės galios pokyčiams, nei bendruomenė, kuri atranda tai, kas jai rūpi. Iš tikrųjų tai rūpi ne tik mums, bet tiems, kurie gyvens ateityje.

Parengė Nijolė Bielinienė, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos