Gyvenimas atiduotas žmonėms

Prisiminimais apie B. Gaigalienės gražiausius gyvenimo metus tarp žmonių pasidalijo Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė V. Montvilienė. B. Gaigalienė gimė 1930 m. birželio 18 d. Mažeikiuose, mokytojų šeimoje. Nuo vaikystė buvo labai stropi, sąžininga ir atsidavusi darbui, kupina energijos, noro gyventi ir dirbti. Pagal galimybes ir nepaveldėtą talentą padėti žmonėms, gydytoja pranoko savo kolegas kruopščiai gilindamasi į kiekvieną sutiktą pacientą. Jos dėka buvo padėti tvirti pamatai fakulteto veiklai, kuri iki šiol gyvena atsinaujinimo ir klestėjimo laikotarpį.

Universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė nuo pat universiteto įkūrimo daug dirbo ir bendravo su B. Gaigaliene, kartu kūrė Sveikatos fakulteto pagrindus. Dekanė buvo labai reikli sau ir kitiems. Jos žodis buvo beveik šventas – pasakė, ir jokių svarstymų. Net dėl universiteto vėliavos sukūrimo buvo kilę nesutarimų. Mat per mažai tartasi, kokia vėliava iš tikrųjų turi būti. Rektorė prisiminė labai taiklią mintį: senatvė – ne liga, tik jai reikia ruoštis iš anksto.

B. Gaigalienės knygą „Prisiminimų etiudai“ pristatė autorės sūnus prof. Gediminas Gaigalas. Jis kalbėjo apie gydytojos, mokslininkės knygą, apie vaikystę ir jaunystę, prabėgusią tarpukario, Antrojo pasaulinio karo metais ir sovietinėje Lietuvoje. Sūnus labai šiltai kalbėjo apie mamą mokslininkę, kuri domėjosi gerontologija, jau vyresniame amžiuje pramoko dirbti kompiuteriu, pati kūrė ir rinko straipsnius, rašė prisiminimus apie tėvus.

Šiltus prisiminimų žodžius apie kolegę B. Gaigalienę tarė buvusi antroji Sveikatos fakulteto dekanė Elena Sakavickienė. Pasakojo, kad ji buvo labai iškilus ir nuoširdus žmogus. Buvo lengva dirbti, nes jos suprato viena kitą. Ji buvo dešinioji Medardo Čoboto ranka. Labai norėjo, kad Sveikatos fakultetas išgarsėtų, todėl sugalvojo organizuoti meditacijas, vėliau skelbė rūpimas fizinio aktyvumo kryptis. B. Gaigalienė spėdavo visur, rūpindavosi šeima ir sūnumi, daug keliavo, bet svarbiausia jos gyvenimo buvo žmonės, ypač daug dėmesio skyrė sergantiems, paliegusiems žmonėms.

Sveikos gyvensenos fakulteto seniūnė Aldona Civinskaitė papasakojo apie tais laikais vykusias paskaitas sveikos gyvensenos temomis. Jos vyko du kartus per mėnesį, o dabar – keturis kartus. Pastaruoju metu yra daug mankštų, šokių treniruočių, diskgolfo varžybų ir kt. Kiekviena savaitės diena prasideda įvairiais renginiais ir treniruotėmis.

Ypač šiltai ir nuoširdžiai kolegę B. Gaigalienę prisiminė Aldona Reksnienė. Ji sakė, kad Birutė buvo ryški žvaigždė, kurios gyvenimas telpa į Radjardo Kiplingo eilėraštį „Jei“. Perskaitykite atidžiai…

Jei tu ramus, kada visi klajoja,
Pametę galvą, kaltina tave;
Tiki savim, kada kiti dvejoja,
Ir tų dvejonių nelaikai kalte;

Jei moki kantriai laukt ir nepavargti,
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,
Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti
Ir nesidėti protingu nei geru;

Jei tavo svajonės remiasi tikrove,
O mintys – ne vedliai, o palyda;
Jei tu, sutikęs Negandą ir Šlovę,
Gali bodėtis viena ir kita;

Jei kęst gali, kai tavo tiesą šventą
Derglioja niekšai, siekdami klastos,
Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa,
Ir vėl pradėti viską iš pradžios;

Jei visa, ką anksčiau esi laimėjęs,
Gali lengva širdim ant kortos dėt,
Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs,
Ir niekada po to nesigailėt;

Jei savo raumenų ir dvasios galią
Gali valdyti taip kaip sumanai,
Ir nepalūžti, kai teturi tik Valią,
Kuri tau tyliai kužda: „Privalai”;

Jei su minia gali būt sąžiningas,
O su karaliais – paprastas, kuklus;
Jei priešams ir draugams esi teisingas
Ir su tavim kiekvienas pagarbus;

Jei tu jauti kaip greitai bėga Laikas
Ir jį matuot sekundėmis gali,
Tada tu būsi tikras Žemės vaikas.

Tada, sūnau, tu tapsi žmogumi.

Šios nuostabios eilės pakvietė kiekvieną senjorą prisiminti apie savo laikinumą ir atiduoti pagarbą išėjusiems. Todėl visiškai neatsitiktinai salėje puikavosi daug spalvingų vasaros gėlių. Jas atnešė buvę kolegos ir perdavė Birutės sūnui Gediminui. Tegu bijūnai kvepės amžinoje susitikimų vietoje.

Popietė baigėsi nemažu šurmuliu ir bičiulystės dvasia, palydėta liaudies dainų posmais, prie kavos puodelio.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos