Kartas sujungia vertybės

MČTAU turizmo fakulteto užmegzta draugystė su gimnazijos bendruomene išaugo į gilesnę bendrystę. Tai ne tik kvietimai dalyvauti renginyje, bet ir galimybė artimiau pažinti, suprasti, kuo gyvena metų nutolintos kartos.

Atmosfera priminė M. K. Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“. Atrodė, tarsi laikas būtų trumpam sustojęs. Pirmame plane – du karaliai. Jų rankose – švytintis stiklinis gaubtas, kuriame telpa ne tik pasaulis, bet ir tai, kas jį palaiko gyvą. Žvelgdami į gaubtą, jie regi ne pastatą, o vyksmą: judesį, garsą, pasakojimą, bendrystę. Regis, tame švytėjime atsiveria ir Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija – kaip gyva, kvėpuojanti erdvė. Už gaubto – tamsūs Vingio parko medžių kamienai, tylūs liudytojai, saugantys paslaptį. O paslaptis paprasta ir kartu didinga – čia mezgėsi dvasios gija. Susitikimas Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje buvo kelionė – į tautos atmintį, į jos dvasinius šaltinius, į tyliai, bet atkakliai per laiką besitęsiančią kūrybos liniją.

„Dvasios gija“ – kūrybinė kelionė, jungianti du Lietuvos didžiavyrius: Joną Basanavičių ir Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Muzikos, žodžio ir vaizdo sintezėje atgijo Basanavičiaus tautos žodis ir Čiurlionio muzikinė vizija – du pasauliai, sujungti viena gija: meile Lietuvai ir tikėjimu jos kultūros jėga.

Renginio pirmojoje dalyje gimnazistai pristatė meninę kompoziciją „Dvasios gija“. Scenoje keitėsi vaizdai ir nuotaikos: šokėjos jūros tema kūrė bangavimo, gelmės ir amžinybės pojūtį; merginų ansamblis pynė balsus į švelnią, jautrią garsų juostą; skambėjo akordeonas, birbynė, fleita, solistės ir dueto balsai. Visa tai buvo ne atskiri numeriai, o vientisas pasakojimas – apie tautą, kuri kalba per dainą, judesį ir tylą. Ypatingą vaidmenį atliko ir renginio pranešėjos – jautrios, išmintingos istorijų apie Čiurlionį ir Basanavičių pasakotojos, padėjusios žiūrovams suvokti gilesnį kūrybos kontekstą.

Antroji renginio dalis pakvietė į intelektualią ir jaurią kelionę. Menotyrininkė, Čiurlionio kūrybos ir gyvenimo tyrinėtoja ir knygos autorė Aušra Česnulevičienė klausytojus vedė per Dzūkijos erdves, kurios formavo menininko pasaulėvaizdį. Ji pasakojo apie Čiurlionio kelią Dzūkijoje, apie Liškiavą – Čiurlionių šeimos pradžią, senąją Varėną – Mikalojaus Konstantino gimtinę, Ratnyčią – Druskininkų kaimynę-seserį, ir Druskininkus – brangiausius namus pasaulyje. Susidomėjimą sukėlė pasakojimas apie vargonus, iš Kabelių atkeliavusius į Vilnių, ir apie vietą, kur šiandien galima juos pamatyti – tarsi gyvus kultūros kelionės liudytojus.

Patirtis Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje – jausmas, kad dvasios gija egzistuoja iš tikrųjų. Ji jungia kartas, mokyklas, kūrėjus ir klausytojus. Ir kol ši gija virpa – gyva ne tik kultūra, bet ir pati Lietuva.

Kai garsai nutyla, o vaizdai pamažu pasitraukia, lieka tai, kas svarbiausia – dėkingumas. Nuoširdi padėka Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorės pavaduotojai ugdymui Virginijai Dudarevičienei – už jautrų, apgalvotą ir prasmingą šio susitikimo audinį, kuriame ugdymas tapo ne programa, o neišdildoma patirtimi. Ypatinga padėka gimnazistams, sukūrusiems šį nuostabų pasirodymą. Jūsų balsai, judesiai, muzika ir tyla liudijo, kad jaunoji karta ne tik paveldi kultūrą, bet ir ją gyvai kuria – drąsiai, jautriai, atsakingai. Ir už dėmesį bei šilumą, kuria MČTAU klausytojai gimnazijoje sutikti ir apgaubti iki paskutinės susitikimo minutės. Dėkojame menotyrininkei M. K. Čiurlionio kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojai Aušrai Česnulevičienei atvykusiai iš Druskininkų. Jos pasakojimas buvo tarsi tiltas – tarp vietų ir laikų, tarp asmeninės patirties ir bendros kultūrinės atminties.

Po renginio apsikeista padėkomis ir susitarimais tolimesnei bendrystei. MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, Turizmo fakulteto dekanė Albina Varanauskienė dėkojo gimnazistams ir jų mokytojams, gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Virginija Dudarevičienė padovanojo padėklą gimnazistų iškeptų sausainių, Aušra Česnulevičienė be kvietimo keliauti kartu Čiurlionio taku atvežė savo knygų ir dovanojo meniškus autografus.

Ši diena priminė: kai žmonės susitinka ne skubėdami, o klausydamiesi, dvasios gija sustiprėja. Ir kol ją saugome – tol ji veda mus toliau.

Arvydas Žukauskas

Autoriaus nuotraukos