Katalikybė pasaulyje ir Lietuvoje

Kadangi pranešėjas yra ne tik Vilniaus technologijų ir inžinerijos centro-gimnazijos (TECHIN gimnazijos) istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas, bet ir savanoriauja Vilniaus sielovados centre, tai pastebėjo išaugusį jaunimo domėjimąsi tikėjimu, katalikybe. Galbūt todėl, kad tikėjimas Dievu suteikia tam tikro saugumo šiandienos nestabiliame pasaulyje, o bažnyčios bendruomenė gali žmogų nuraminti, paguosti, nukreipti prasmingai veiklai.

A. Baltuškonis savo paskaitoje dėmesį sutelkė daugiausia į ankstyvąją Bažnyčią, christianizacijos procesus, protestantizmo susiformavimą ir jo įtaką, katalikų Bažnyčios reformas, Bažnyčios reikšmę tapatybės formavimuisi. Trumpai apžvelgė katalikybės paplitimą pasaulyje (1,3 mlrd.) ir Europoje. Didžiausia katalikų populiacija yra Brazilijoje – apie 182 mln., maždaug 13 proc. visų katalikų. Viena svarbiausių katalikų bendruomenių Azijoje yra Filipinuose – apie 93 milijonus. Italijoje 50-58 mln. žmonių identifikuoja save katalikais, Prancūzijoje formaliai identifikuoja save katalikais 37-38 mln., Lenkijoje – 35 mln., Lietuvoje – apie 77 proc. gyventojų yra Romos katalikai. Alytaus apskrityje per 90 proc. gyventojų pasisako esantys katalikai. Daugybė žmonių netiki ar bent jau abejoja tuo, kuo tiki krikščionys, tačiau vienas dalykas yra tikrai neabejotinas – Jėzus Kristus buvo istorinis asmuo. Apie Jėzaus egzistavimą byloja ne tik Naujasis Testamentas, kuriame aprašytas jo kaip suaugusiojo gyvenimas, bet ir vienalaikiai ar vėlesni Romos imperijos rašytiniai šaltiniai. Pirmosios krikščionių bendruomenės kūrėsi palei Viduržemio, Juodąją jūras, Nilo upę. Romos imperatorius Konstantinas IV a. įteisino krikščionybę. Nuo to laiko Europoje smarkiai plito krikščionių tikėjimas, buvo statomos bažnyčios, vienuolynai. Iškilo Bažnyčiai būtinybė susitarti dėl pagrindinių tikėjimo tiesų: kas yra Jėzus Kristus, Šventoji Dvasia, koks Marijos vaidmuo, kokia Kristaus prigimtis ir valia. Buvo šaukiami ekumeniniai susirinkimai. Pirmasis Nikėjos susirinkimas 325 m. patvirtino, kad Kristus yra tikras Dievas, „vienos prigimties su Tėvu“; pradėtas Tikėjimo išpažinimas. 451 m. Chalkedono susirinkime patvirtinta, kad Jėzus turi dvi prigimtis – dievišką ir žmogišką – viename asmenyje, o Konstantinopolio III susirinkime (680-681 m.) patvirtinta, kad Kristus turi dvi valias – dievišką ir žmogišką. Tačiau Krikščionių Bažnyčia nebuvo vieninga. Atsirado du religiniai centrai – Roma (popiežius) ir Konstantinopolis (patriarchas), kurie nepasidalino valdžia ir viršenybe. 1054 m. vyko skilimas (schizma) į Vakarų Bažnyčią (katalikybė) ir Rytų Bažnyčią (stačiatikybė). Pranešėjas A. Baltuškonis išryškino pagrindinius šių Bažnyčių skirtumus, atsiradusius skirtingoje kultūrinėje aplinkoje. Ankstyvaisiais viduramžiais katalikybė įsigalėjo vakarinės ir centrinės Europos karalystėse bei Šv. Romos imperijoje, o stačiatikybė klestėjo Bizantijos imperijoje, Kijevo Rusios kunigaikštystėje. Norvegija, Švedija, Danija krikščionybę priėmė XI-XII a. , Suomija, Estija, Livonija – XIII a., o Lietuva ilgiausiai buvo pagoniška šalis Europoje – krikštijosi 1387 m. ( žemaičiai dar ilgiau išbuvo pagoniais – iki 1413 m.). Viduramžiais katalikų Bažnyčia turėjo didžiulę įtaką ne tik politiniame valstybių gyvenime, bet ir kultūriniame vystymesi: vienuolynuose steigėsi bibliotekos, perrašinėjamos knygos, kapitulos salėse buvo aptariami svarbiausi bendruomenės gyvenimo klausimai, steigiami vargšų globos centrai, ligoninės, nakvynės namai, vėliau mokyklos. Aukščiausia katalikų bažnyčios galva – Romos popiežius – skirdavo vyskupus, kuriuos patvirtindavo imperatorius. Lietuvoje po krikšto 1387 m. katalikybė sunkiai skynėsi kelią, nes iš Vakarų Europos kviečiami kunigai ir vienuoliai nemokėjo lietuvių kalbos. Nepaisant to LDK buvo statomos bažnyčios, kurias fundavo Vytautas su Jogaila. Tuo tarpu XV a. Vakarų Europoje įsigalėjusioje Katalikų bažnyčioje plito piktnaudžiavimas autoritetu, pareigų nepaisymas, indulgencijos už pinigus. Tai buvo pretekstu M. Liuterio reformatoriškoms idėjoms, tapusioms protestantizmo pamatu. Katalikų Bažnyčia pripažino du tikėjimo šaltinius – Šventąjį raštą ir Tradiciją. Martynas Liuteris atmetė Tradiciją, kuriai priklausė Bažnyčios susirinkimuose priimti sprendimai, popiežių nutarimai ir svarbių krikščionybės mąstytojų bei teologų kūriniai. M. Liuterio supratimu, visa tai yra žmogaus kūriniai. Reformacijos eigoje XVI a. atsirado protestantų bažnyčios – liuteronų, kalvinistų, anglikonų. Reformacija ir kontrreformacija neaplenkė ir LDK. Reformacijai pritarė LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis. Tai liudija XVII a. pastatyta Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia su didikų Radvilų šeimos mauzoliejumi rūsyje. LDK stačiatikiai Brastos bažnytinės unijos (1596 m.) inspiruoti steigė savo bažnytines unitų bendruomenes. Unitai pasiliko stačiatikių liturgiją, bažnytinę hierarchiją ir papročius, tačiau pripažino svarbiausias katalikybės dogmas ir pakluso popiežiui. Daugiausia LDK gyventojų išpažino unitų tikėjimą (39 proc.), katalikų (38,2 proc.), žydų (10 proc.), stačiatikių (6,5 proc.). Europos Katalikų Bažnyčiai reikėjo atsinaujinti. 1545-1563 m. vyko Tridento bažnytinis susirinkimas, kuriame buvo priimti svarbūs Bažnyčiai nutarimai, pvz., neatsisakyta celibato, bet uždrausta kaupti turtus, būtini septyni sakramentai, griežtai atrinkti dvasininkai ugdomi vyskupų seminarijose. 1869-1870 m. Vatikano I susirinkime pabrėžta išimtinė Bažnyčios teisė aiškinti tikėjimo tiesas, labai sustiprinta popiežiaus valdžia – popiežius pripažintas aukščiausiu Bažnyčios autoritetu, sukurta centralizuota Bažnyčios valdymo struktūra. Vatikano II susirinkime 1962-1965 m. skelbiama Bažnyčia kaip Dievo tauta, akcentuotas pasauliečių vaidmuo, tautinės kalbos liturgijoje būtinybė, pasisakė už žmogaus orumą, socialinį teisingumą, taiką, teigė, kad tikėjimas negali būti primestas jėga, pasisakė už dialogą su kitais krikščionimis ir teigiamą santykį su judaizmu ir islamu. Taigi Bažnyčia tapo atvira dialogui su šiuolaikiniu pasauliu, o pasauliečiai kviečiami dalyvauti Bažnyčios misijoje. Bažnyčia atsigręžė į žmogų, į jo sudėtingą situaciją pasaulyje. Toks ir yra šiuolaikinės Bažnyčios veidas.

Dalia Sinkevičienė

Religijų pažinimo katedros nuotraukos