Lietuva per amžius

Vasario 16-oji – tai diena, kai prisimename drąsą, vienybę ir tikėjimą Lietuva. Tai diena, kai 1918 metais buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas ir pasauliui paskelbta: Lietuva – laisva valstybė.

Šią ypatingą progą nuoširdžiai sveikiname senjorus, kurie savo darbu, išmintimi ir kantrybe kūrė, saugojo ir stiprino mūsų Tėvynę. Jūsų gyvenimo patirtys, prisiminimai ir vertybės yra gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties.

Tegul ši diena atneša širdžiai šilumos, pasididžiavimo savo šalimi ir tikėjimo jos ateitimi.

MČTAU redakcija

 

***

Lietuva per amžius

Lietuva per amžių amžius

Mūsų miela brangi tėvynė

Garbūs bočiai ir prabočiai

Tave garbino ir gynė.

 

Daugel kartų priešai puolė,

Trypė žemę ir pilis.

Nors mažytė it lašelis

Kėlei galvą per ugnis.

 

Ūžė viesulai, perkūnai,

Priešų ordos nors stipresnės

Tu stovėjai kaip galiūnė.

Tavo sūnūs viską mena.

 

Ir stovėsim, ir budėsim

Kol bus gyvas kraujo lašas.

Nes mielesnės ir gražesnės

Niekur, niekada nerasim…

 

Bronislava Nainienė, Literatūros fakulteto lankytoja

 

***

Pats pragaras

iškelia galvą,

suaiži miestai –

peržengtos ribos.

Greit barbarai įeis

pro kraujo arką –

šlovė taps pelenais.

Bet miršta už Tėvynę

 

ugningos, jaunos akys,

gražiausios žmonių mintys.

Dangus jau pasiruošęs

apgaubti juos delnais.

Žvaigždynuose iškalta –

NIEKAS NEPRADIGSTA.

Jie gyvastį – į Laisvę.

Mainais.

 

Erminija, Literatūros fakulteto lankytoja

 

Laisvė

 

Ar mes džiaugiamės laisve,

Ar išmokom ja degti?

Kai nusimetėm pančius

Apribojusius mintį.

 

Galim šiandien kalbėti

Iš tribūnos aukštos,

Galim feisbuke pliekti

Negeroves visas.

 

Galim dirbti ir kurti,

Galim žemę apskrieti ,

Jokios sienos netrukdo

Ir mėnulį pasiekti.

 

Galim viską, mes galim-

Net kaimynus pamokyt

Kaip gyventi, kaip valgyt,

Net ir orą kvėpuoti.

 

Viską galim ir mokam-

Mes laisvi ir protingi…

Kartais sukeliam juoką

Lyg vaikai įnoringi…

 

Mokom seną pasaulį

To – ko patys nemokam…

Vis pikti, susiskaldę,

Vienas kitą vis juodinam…

 

Turim laisvę kaip dovaną,

Bet nemokam naudotis…

Draskom, žlugdom, niokojam

Savo žemę ir žmones…

 

Ar iškęs Lietuvėlė,

Kai vaikai jos nemyli?

Ne viena ašarėlė

Iš akių jai pabyra.

 

Elena Jucienė, Literatūros fakulteto lankytoja