Kelionė į Tenerifę paliko neišdildomų įspūdžių

Optimalios kainos bilietus, apgyvendinimo vietą ir automobilio nuomos paslaugas padėjo įsigyti sūnus Vladas. Septynių parų automobilio nuomos formalumus, ekskursijas planavome ir derinome su Vytautu. Į lankytinas vietas keliaudami automobiliu naudojomės „Google“ žemėlapiais.

Tenerifė – Ispanijos vulkaninė sala, didžiausia iš septynių Kanarų salų Atlanto vandenyne, prie Afrikos krantų. Centrinėje Tenerifės dalyje yra 3718 m vulkaninės kilmės kalnagūbris su Teidės viršukalne. Tai aukščiausias Ispanijos ir Atlanto vandenyno taškas. Šis kalnagūbris Tenerifę dalija į dvi klimato zonas: šiaurinę (subtropinę žaliąją ir drėgną) ir pietinę (sausą ir saulėtą).
Apsigyvenome šiaurinėje dalyje, Puerto de La Cruzo mieste, kur daug žalumos. Per čia praleistas 23 paras saulėtų dienų buvo 17, o likusios – debesuotos su pragiedruliais, protarpiais lijo.
Automobiliu vykome prie Teidės viršukalnės, keliavome į Aronoje esančią plantaciją, o grįždami aplankėme Costą Adeje. Apžiūrėjome ir Los Gigantės miestą, čia pamatėme įspūdingas, apie 500–800 m aukščio uolas, pasitinkančias Atlanto vandenyno bangas. Senovėje manyta, kad šioje vietoje baigiasi pasaulis. Beveik visuose Tenerifės paplūdimiuose smėlis atvežtas iš Sacharos dykumos.
Iš prieplaukos kateriu plaukėme į Atlanto vandenyną stebėti delfinų ir vėžlių. Buvome nuvyke į Santą Crusą, Kanarų salyno sostinę (kartu su Las Palmu), kuriame yra didelis jūrų uostas, gamtos muziejus, koncertų auditorija.
Su lietuviu gidu keltu kėlėmės į La Gomeros salą. Tai nedidukė Kanarų salelė, mėgstama turistų, ieškančių ramesnės vietos atostogoms ir kuo natūralesnio gamtos prieglobsčio. Joje lankėmes Unesco saugomame Garjonajaus nacionaliniame parke ir lankytojų centre. Viskas čia tiesiog užgniaužia kvapą: tiek bekraščiai uolynai, tiek ir gaivia dulksna nuolatos apgaubti miškai, bananais pasipuošusios palmės.

Taigi, kelionė paliko neišdildomų įspūdžių.

Stanislovas Ulinskas, Literatūros fakulteto lankytojas

Autoriaus nuotraukos