Ištikimi mes likom   Tau Lietuva, tėvyne…   Tą kraupią juodą naktį   Beginkliai – prieš tankų šviną…     Tikėjimas mus jungė   Į vieną didžią minią,   Tikėjimas rytojum,   Pamirštant net gyvybę…     Stovėjome sušalę, …

Gruodžio mėnesį Literatūros fakultete snigo skambiomis eilėmis ir nuostabia proza. Pirmus metus fakultetą lankanti Elena Bunikienė pristatė savo eilėraščių knygą „Mes – tirpstančios snaigės‘‘. Tai nuostabus skambančių žodžių vėrinys!   Buvusi fakulteto lankytoja Nijolė Riaubaitė mums padovanojo šiemet išleistą savo …

Slenka gruodis iš lėto Tarsi debesys – pilkas, Nei saulutės, nei sniego, Naktys juodos ir ilgos.   Nors ir puošiasi miestas, Žybsi gatvės lemputėm, Ir eglutė jau šviečia – Prie jos kviečia pabūti,   O širdy kažko tuščia Ir nedžiugina …

Nuščiuvusioje kambario erdvėje, saugiai gaubiamoje rytinės miglos, tarsi savaime išsiprašiusi, suskambo Čopros meditacija. Melodingas balsas, nusklęsdamas gėlių lapeliais švelniai sklaidėsi, minkštai slėpdamasis ne tik jaukiose kertelėse, bet nejučia įsiskverbdamas ir į širdį: „Stebuklai vyksta kasdieniame mūsų gyvenime. Jei tik skirsime …

Pradėsiu netradiciškai – nuo knygos viršelio: švelniai alyviniame fone dailininko E. Jurėno, autorės vyro, pieštas medis skendi tarsi rūke ar snieguose. Gal tai šakotas prisiminimų medis, kurį matome pro pravertų langinių plyšį? Kitoje viršelio pusėje – knygos autorės su taure …