Knygos sutiktuvės – kūrybingų bendraminčių būryje

Kūrybos rinktinės pavadinimas „Žodžiai palieka pėdsakus” yra itin taiklus, gilus ir metaforiškas, ypač žinant, kad tai brandžių, daug mačiusių žmonių kūryba. Autorių tekstai ir posmai sutiktuvėse apkalbėti, cituoti, skaityti pačių kūrėjų.

Renginio pradžioje sveikindama kūrėjus, rektorė dr. Zita Žebrauskienė prasitarė, kad ji yra viena iš pirmųjų, pamačiusių jų kūrybą knygos pavidalu. „Tad ir skaitytoja esu bene pirmoji, – sakė rektorė. – O žodžiai iš tiesų palieka pėdsakus – jie reiškia laiką, atmintį ir poveikį. Ir tai – apie poeziją, prozą ar esė.“ Rektorė minėjo Petro Biveinio rašinius, lyg iliustracijas istorijos vadovėliui, Linos Jukonienės esė apie atmintį, Vilijos Jurėnienės šmaikštų pasakojimo stilių, Jono Kirtiklio diskusiją su dirbtiniu intelektu apie humorą kaip mokslą. Nijolės Riaubaitės prisiminimai apie Odesą, pasak rektorės, priverčia galvoti ir apie tai, kas ten vyksta šiandien, Kristinos Sadauskienės jautrūs prisiminimai sukelia daug minčių apie mūsų išgyventą laiką. Rektorė negailėjo pagiriamųjų žodžių ir poezijos kūrėjams, neslėpė susižavėjimo Erminijos Deviatnikovienės istorinių asmenybių monologais.

„Žodis – jėga, tad ir pėdsakai lieka, o rinktinė kaip visuma tampa kolektyviniu pėdsaku – fakulteto kūrybinės bendruomenės ženklu, – sakė rektorė. – Ir ypatingai džiugu, kad rinktinės sutiktuves švenčiate su draugais.“

Renginį rikiavęs Literatūros fakulteto dekanas Jonas Kirtiklis, pristatydamas rinktinės sudarytoją ir redaktorę Viliją Kozyrevienę, sakė, kad jai tekę daugiausiai darbo ir rūpesčio. Pati Vilija prisipažino, kad redaguoti tiek daug skirtingų autorių kūrinius neturint patirties buvo ir iššūkis, ir garbė. „Esu daugiausiai kartų šitą knygą perskaitęs žmogus, – sakė Vilija Kozyrevienė, – nuo pirmojo susitikimo su tekstu iki keleto korektūrų skaitymo. Knyga yra apie išgyvenimus, patirtį ir tikrumą. Kūrybiškumas neturi amžiaus cenzo, o vyresnio amžiaus kuriančio balsas skamba skaidriau. Ir temų įvairumas yra šios rinktinės ženklas. Nebandžiau tiesinti tekstų prigimties, juk jie įamžina akimirką, mintį ar jausmą, neleisdami jiems išnykti.“

Savo kūryba iš rinktinės pasidalino Genovaitė Grušienė, Vilija Jurėnienė, Eglė Volungevičiūtė, Audronė Andrijauskienė, Elena Jucienė.

Laukta ir bičiulių iš Kaišiadorių TAU atsiliepimų, nes knygų kiek anksčiau Jonas Kirtiklis buvo nuvežęs. Kaišiadorių TAU rektorė Birutė Kvedarienė, kalbėdama apie autorius kaip žodžių žmones, pasirinko netikėtą žanrą: susodino visus kūrėjus prie laužo pasikalbėjimui apie svarbiausius dalykus, cituodama ištraukas ar mintis iš autorių kūrybos. Danutė Kudulienė skaitė eiles,  Genovaitė Barauskienė – Vilijos Jurėnienės kūrinio ištrauką. Apie kūrybos ir žodžio galią, veikiančią žmones, formuojančią mintis, emocijas, net gyvenimo pasirinkimus, apie žodžių atsakomybę,  jų galią žeisti ar gydyti, jų išliekamumą, įžvalgomis pasidalino poetinio žodžio meistras Jonas Katkevičius.

Apie knygą kaip dovaną kalbėjo Meninio ugdymo fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė, priminusi, kad rinktinę gauna dovanų ir universitete apsilankę lektoriai ar svečiai. „Mes visada laukiame naujos rinktinės“, – sakė dekanė. Ji padėkojo Erminijai Deviatnikovienei, sujungiančiai abu fakultetus, padovanojo ne tik gėlių, bet ir jautriai perskaitė Erminijos „Pomirtinį Mortos, Mindaugo žmonos monologą“. O pavasariu skambančios „Romantikų“ dainos ypatingo skaidrumo ir energijos paskleidė. Dainuoti ne tik kartu norėjosi, net šokti išsijudinta ankštoje auditorijoje. Šimtametę liepą, anot Izabelės Bražiūnienės, šokdino aštuoniasdešimtmetis ąžuolas.

Ir kūrybai, ir bendrystei dar buvo skirta ir popietė. Viešėta, bendrauta, dalintasi posmais ir mintimis. Apsikeista dovanomis. „Žodžiai palieka pėdsakus“, kas nematoma tampa matoma, o kūryba tiesia tiltus ne tik tarp žmonių, bet ir tarp miestų. Kaišiadoriečiai vilniečius pakvietė į Kaišiadorių TAU 15-ąjį gimtadienį.

Apie renginį primins ir Vytauto Vasiliausko vaizdo įrašas. Nuoširdi padėka padėjusiems taip šiltai ir skaidriai sutikti Literatūros fakulteto kūrybos rinktinę.

Lilija Smalakienė

Kristinos Sadauskienės, Irenos Katkevičienės ir autorės nuotraukos