Kodėl atidedamos svarbios užduotys?

Tai ne tinginystė, o emocijų reguliavimo problema, kilusi dėl baimės, streso. Tačiau dėl kokių priežasčių atidėliojame? Kokios teigiamos ir neigiamos emocijos mus verčia atidėlioti darbus? Kokie vaikystės patyrimai gali būti prokrastinacijos priežastis? Apie tai ir kalbėjo Vidutė Ališauskaitė. Prokrastinacijos priežastys labai įdomios. Yra dvi priežasčių grupės. Pirmoji susijusi su neigiamomis emocijomis – pykčiu, baimėmis. Kita – atvirkščiai, susijusi su teigiamomis emocijomis, t. y., su per dideliu optimizmu, per dideliu atsipalaidavimu. Taigi, pirmoji priežasčių grupė ir, ko gero dažniausiai sutinkama prokrastinacijos priežastis,  kai žmogui nekyla rankos kažką daryti tuo metu, kai kas nors kitas jį verčia tai daryti, kai ne jis pats tą pasirinkęs. Pavyzdžiui, kai žmona verčia vyrą tvarkingai sutvarkyti kambarį, jam vis lyg neišeina – tai nespėja, tai dar kažkas atsitinka… Tačiau kai jis pats sugalvoja kažką padaryti, tada labai sėkmingai ir laiku tai padaro. Taigi jis iš tikrųjų nenorėjo to daryti arba daug labiau norėjo daryti ką nors kito. Kai kurie žmonės nebūtinai turi būti verčiami daryti tai, ko jie nenori. Daugelis žmonių atidėlioja dalykus, kurių bijo. Pavyzdžiui, atideda vizitus pas gydytojus, kad jie nerastų kokių nors ligų. Kai kas atidėlioja keliones, nes jaučia nerimą. Antroji prokrastinacijos priežasčių grupė – darbai atidėliojami ne vien dėl blogio, bet ir dėl gėrio. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės tiesiog nėra išmokę savireguliacijos. Jie savotiškai neišaugo iš vaikystės, todėl toks žmogus kaip vaikas svajoja pabėgti iš pamokų, taip ir jis  gyvenime labai mėgsta tą laisvės idėją. Dar viena specifinė prokrastinacijos rūšis – tai adrenalino mėgėjai. Tai žmonės, kurie tarsi negali dirbti, kol jiems į galvą nemušė adrenalinas. O adrenalinas išsiskiria tik tada, kai jie priartėja prie jau visiškai pavojingos ribos.

Aldona Beloborodovienė

Danguolės Kasperavičienės nuotraukos