Kodėl pavojinga klimato kaita
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU), Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra, Vilniaus kolegija ir Higienos institutas pakvietė Sveikos gyvensenos fakulteto bei kitų fakultetų klausytojus į aktualią sveikatinimo konferenciją „Klimato kaitos keliamos grėsmės“.
Gausiai susirinkę MČTAU studentai susižavėję klausėsi Vytės Nemunėlio mokyklos trečiokų pasidalinimo patirtimi, kaip galima spręsti klimato kaitos problemas.Vaikai pašoko keletą spalvingų šokių. Ukrainiečių mokyklos mokinukas gražiai lietuviškai padainavo.
Sveikinimo žodį tarė rektorė dr. Zita Žebrauskienė, padėkojo organizatoriams ir visiems dalyvaujantiems. Kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė džiaugėsi daug metų besitęsiančia draugyste. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyr. specialistas Normantas Dučinskas nuoširdžiai pasidžiaugė aktyvia MČTAU veikla ir organizuojamais renginiais.
Aplinkos ministerijos moderatorė Marilė Kosaitė ir moderatorius iš Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros dr. Justas Kažys pradėjo konferenciją, pastebėdamas, kad renginys vyksta „Klimato savaitės metu“, kai nagrinėjami aktualiausi klimato kaitos klausimai.
VU hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Egidijus Rimkus pristatė klimato kaitos tendencijas, patvirtino, kad 2023 metai buvo patys šilčiausi, jog didžiausi pokyčiai vyksta kovo mėn. Stebėtina, kad 30 laipsnių temperatūra būna net 10–16 dienų per metus, didėja šiltų naktų skaičius. „Tropinės naktys“ – tai naujas fenomenas Lietuvoje, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Apgailestavo, jog mažėja šaltų dienų, sniegas iškrenta tik keletą kartų per žiemą, bet tuoj nutirpsta. Jeigu lyja, tai labai stipriai. Išaiškino augančio anglies dvideginio koncentracijos kiekio įtaką. Skaičiuojama, kad, nesiimdama ryžtingų veiksmų, savo turimą anglies dvideginio „biudžetą“ žmonija viršys ir šią ribą pasieks anksčiau negu 2030-aisiais.
Profesorius supažindino su išmetamų dujų kiekiais, įtaka bei poveikiu žmogaus sveikatai.
M. Kosaitė pristatė nacionalinius dokumentus, pagal kuriuos vystoma veikla Lietuvoje. Prognozės numato daugiau dėmesio skirti energijos naudojimui. Pranešėja džiaugėsi, kad steigiamas Socialinis klimato fondas. Siekdama užtikrinti teisingą ir įtraukiantį klimato perėjimą, Europos Sąjunga sukūrė Socialinį klimato fondą, kuris remtų pažeidžiamus namų ūkius, smulkius verslus ir kitas labiausiai pažeidžiamas grupes. Fondo įsteigimas yra pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio, kuriuo siekiama Europos žaliojo kurso tikslų, dalis.
Higienos instituto specialistė Ilona Burkauskienė pristatė poziciją, kam yra pavojinga klimato kaita, pabrėžė, kad aplinka gali stipriai paveikti žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Pateikė rekomendacijas jautriems žmonėms. Pristatė parengtą personalinę alerginių simptomų prognozavimo sistemą, kuria visi gali naudotis. Plačiai kalbėjo apie nariuotakojų platinamas ligas.
Vilniaus kolegijos dr. Jūratė Sendzikaite išdėstė šylančio klimato kaitos poveikį mūsų aplinkai. Įspūdingai pristatė šiltėjančio klimato poveikį kraštovaizdžiui. Apgailestavo, kad šiltėjant klimatui pasaulio vandenynuose nyksta ledas. Taip pat pristatė parengtos parodos apie pelkininkystę ir durpių pakaitalus eksponatus.
VšĮ Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas paminėjo, kad jau 12 metų veikianti įstaiga vienija aplinkai neabejingus specialistus, mokslininkus, miškininkus, ūkininkus ir kitus specialistus. Lektorius pristatė klimato kaitos krizes, biologinės įvairovės krizes, perteklinio vartojimo krizės požymius. Beribis iškastinio kuro naudojimas bei miškų naikinimas didina krizę. Pasiūlė sprendimus: mažinti iškastinio kuro naudojimą, stiprinti aplinkosaugą, didinti atliekų rūšiavimą, siekti tolygesnio pajamų paskirstymo bei sureguliuoti migracijos srautus.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros specialistas Justas Kažys papasakojo kaip orų pokyčiai, ypač ekstremalūs, veikia žmonių sveikatą, kokią įtaką gyventojams turi artima aplinka, buvimas gamtoje, stresinės situacijos, stichinės nelaimės ir neprognozuojama ateitis. Lektorius akcentavo aplinkybes, kai stiprėja nerimas, pradeda kamuoti depresija. Net 30 proc. pasaulio gyventojų jaučia nerimą dėl klimato kaitos.
Šylančio klimato konferencija – tai vienas iš renginių apie mūsų klimato kaitos pokyčius, kuriuos pajutome ir toliau jusime nuolat. Konferencijos metu išsamiai susipažinome su šių dienų aktualija, išklausėme naudingos informacijos ir supratome kokia tokių susitikimų esmė bei nauda.
Po konferencijos MČTAU studentai aktyviai klausinėjo ir diskutavo su lektoriais apie aplinkos tvarkymą, taršos mažinimą bei kitus svarbius dalykus.
Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos