
Atsisveikiname su Amžinybėn iškeliavusiu Leopoldu Stanevičiumi
Dabar einu į didžią tylumą,
Į tylumą, palaimintą ir didžią…
(V. Mykolaitis-Putinas)
Artėjant Vėlinėms, lapų auksu nužertu taku pro Vėlių vartelius Amžinybėn iškeliavo ilgametis MČTAU bendruomenės narys, aktyvus Literatūros fakulteto klausytojas, Garbės lektorius Leopoldas Stanevičius.
Knygų redaktorius, vertėjas, poetas, satyrikas–humoristas L. Stanevičius gimė 1936 m. sausio 12 d. Švenčionių krašto Mielagėnų parapijos Krikonių kaime. Baigė Mielagėnų vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Darbavosi knygų redaktoriumi „Minties“, „Diemedžio“ leidyklose, talkino kitoms leidykloms. Išbandė savo jėgas žurnalistikos baruose – beveik metus dirbo istorijos laikraščio „Voruta“ redakcijoje. Nuo 2008 m. – Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, „Spindulio” literatūrinės draugijos narys.
L. Stanevičius – daugiausia knygų parašęs ir išleidęs Literatūros fakulteto klausytojas. Pastaraisiais metais Leopoldas išleido knygas: „Smagu gyventi Lietuvoj“, „Kas šokdina mūsų Lietuvą“, „Žemės žmonės – užminuotas laukas“, „Gražus Lietuvos dangus“, „Atsargiai: Kindziulis viską mato!“, „Mūsų gyvenimo margumynai“, „Tai juokais, tai rimtai“, „Aš atnešiau Jums kyšį“ ir kt.
L. Stanevičius yra parašęs apie porą dešimčių knygų, suredagavęs ne vieną literatūrinį leidinį įvairioms leidykloms, aktyviai dalyvauja įvairiuose poetiniuose renginiuose. Išmėgintas L. Stanevičiaus literatūrinis arkliukas – satyra ir humoras. Tai eilėraščiai, parodijos, epigramos. Mėgstamiausi Leopoldo žanrai yra humoreska, feljetonas, groteskas, pamfletas, paskvilis.
Autorius ypač pamėgo satyrą – jo kūriniuose išjuokiami ir pašiepiami politiniai įvykiai, politikai, socialinio gyvenimo realijos. Įvaldęs Ezopo stilių, prisidengęs pasakų forma, autorius atskleidžia daugybę negerovių. Kolegų literatų nuomone, jo kūryboje gal ir per daug negatyvo aplinkai, bet nėra ir pagražinimų, pataikavimo, melo. Jo plunksna aštri, bet tiesi ir tikroviška.
L. Stanevičius buvo aktyvus ne tik Literatūros, bet ir Politikos, teisės ir ekonomikos, Istorijos fakultetų klausytojas, lektorius, skaitęs paskaitas politinėmis ir istorinėmis temomis. Už aktyvią veiklą universitete 2015 m. jam suteiktas MČTAU garbės lektoriaus vardas.
Leopoldas paliko mums ne tik turtingą literatūrinį palikimą, bet ir šviesius prisiminimus apie nuoširdžią bendrystę. Tautos poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Mes bejėgiai prieš mirtį, bet ji per silpna sunaikinti prisiminimus ir paliktą šviesą, nes juk šviesa nemiršta“. Tegul Leopoldo Amžinojo poilsio vietą papuošia paskutinių rudens žiedų puokštė, sukomponuota iš pačių gražiausių, šviesiausių prisiminimų. Jo darbų atgarsius, jo sielos šilumą saugosime savo širdyse.
Nuoširdžiai užjaučiame Leopoldo Stanevičiaus artimuosius.
Su giliu liūdesiu – Medardo Čoboto TAU bendruomenė.
Po daugelio metų
Po daugelio metų mes, tie, dar gyvenantys,
Susirinksim gražiai ten, aukštajam kalnely
Ir jau nenulipsim nuo jo nieks žemyn:
Pirmą kartą būsim draugingi, ramūs, taikingi:
Nevogsim, neplėšim, neskriausim kitų
Ir, žinoma, jau nekariausim
Nei Trojoj, nei siaurame Termopilų tarpekly,
Nei Žalgirio aukštajam danguj…
Ropos per namus mūs boružės gražutės ir skruzdėlytės,
O šalia šių ramybės namelių
Gal kvepiančiame Labanoro pušyne –
Lakštingalos meilę pasauliui čiulbės.
Leopoldas Stanevičius
Šv. Mišios už šviesų Leopoldo atminimą aukojamos spalio 25 dieną 18 val. Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Žvėryne).
Atsisveikinimas su velioniu spalio 26 d. nuo 9 val. iki 13.30 val. Laidojimo rūmuose Olandų g. 3-ioje salėje.