Kūnas girdi mintis

Amžėjimas – tai madinga sąvoka, ar besikeičiantis požiūris į žmogaus brandą? Veiksmažodis amžėti, amžėja, amžėjo pasirodė vartosenoje vengiant, kai kurių žmonių nuomone, įžeidaus pasakymo (pa)senti, (pa)sensta, (pa)seno – vartojamas tarsi platesne reikšme „sukakti tam tikro amžiaus“.

Pasaulyje vykstantys demografiniai pokyčiai stebina senstančia bendruomene. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dabar kas penktas gyventojas yra sulaukęs 65 ir daugiau metų. Visuomenės senėjimas tampa vis aktualesne problema, nes didėja ne tik vyresnių žmonių populiacija, bet ir įvairių ligų bei negalių paplitimas.

2020 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 70, moterų – 80 metų. Gyvenimo trukmė ilgėja visame pasaulyje. Tai yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. Iškyla klausimas, ar ilgesnis gyvenimas reiškia sveikesnį gyvenimą? Senatvė – tai liga (R54) (pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją). Imuninė sistema vadovauja senėjimui.

Juk žymus Lietuvos rašytojas, filosofas, publicistas, mokytojas, humanistas ir kultūros veikėjas, sveikos gyvensenos pradininkas Vydūnas (1868-1953 m.) teigė: „Žymiai svarbiau yra sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti.“ V. Storosta sirgo džiova, bet ją įveikė asketišku gyvenimu. Būdamas septyniolikos tapo vegetaru, užsiėmė joga, bėgiojo, grojo arfa. Vydūnas pabrėžė žmogaus sąmoningumo ryšį su sveikata, daug dėmesio skyrė asmenybės laisvės ir vidinės darnos svarbai. Mąstytojas pabrėžė: „Jei žmonės gyventų kaip to reikalauja gyvybės dėsniai, jie būtų sveiki ir jiems nereikėtų gydytojų ir vaistų.”

Vydūno nuomone, svarbu yra pažinti save ir suprasti gyvenimą. Jis įrodė, kad žmogus su savimi gali padaryti stebuklus.

Amžėjimas yra neišvengiamas procesas, kai nuolat ir beveik nepastebimai silpnėja svarbiausios organizmo sistemos. Mūsų visų uždavinys – išaiškinus senėjimo mechanizmus, rasti būdų, kaip juos pristabdyti ir atitolinti senatvę. Reikia nuolat rūpintis imuniteto stiprinimu, siekti lėtinių ligų rizikos veiksnių prevencijos. Vengti streso, įtampos, pervargimo, skubos ir konfliktų. Atsisakyti nesveikų gyvensenos įpročių: nerūkyti, nevartoti alkoholio, psichotropinių ir narkotinių medžiagų, nepersivalgyti.

Imuninės sistemos poveikis apsaugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų, bakterijų ir ląstelių pakitimų, galinčių sukelti ligas. Imuninės sistemos senėjimas – sudėtingas procesas. Jis vyksta ląstelių ir molekulių lygmenyje. Procesas veikia ne tik imuninės sistemos dalis, bet ir mūsų organizmo fizinius apsaugos barjerus: odą, gleivines, raumenų – skeleto sistemą.

Sveika gyvensena yra visapusiškai saugus procesas. Subalansuota mityba – tai teisinga vartojamo maisto įvairovė ir kiekis, aprūpinantis organizmą reikiamomis kalorijoms (energija) ir tinkamomis maistinėmis medžiagomis. Vyresniame amžiuje sveikatai palankus maitinimasis tampa ypač svarbus.

Reguliari fizinė veikla lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą. Stiprina judamojo ir atramos aparato struktūrą bei funkcijas. Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Teigiamai veikia kvėpavimo organus, virškinimo sistemos darbą. Gerina medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse. Saugo nuo griuvimų.

Fiziškai aktyvūs žmonės paprastai būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką. Sportuojantieji pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei nutukimo, rizikos veiksnių.

Sveikos gyvensenos fakulteto misija yra skelbti aktyvaus ir sveiko senėjimo idėją. Formuoti ir stiprinti klausytojų sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įgūdžius bei įpročius. Didinti senjorų užimtumą, įtraukiant juos į teorinius ir praktinius seminarus bei fizinio aktyvumo renginius.

Jau tradicija tapo du kartus per metus atliekama segmentinė kūno masės analizė, kuri parodo kūno svorį, riebalinę kūno masę, taip pat kaulų ir raumenų masę. Rankos jėgos matavimas dinamometru (viršutinės kūno dalies raumenų jėgai įvertinti). Fizinio pajėgumo testavimas, pusiausvyros ir koordinacijos testai, taip pat vertinamas kūno lankstumas bei stabilumas ir kt.

Ne pirmi metai vyksta abipusiai naudinga partnerystė su Vilniaus kolegijos studentais. Bendromis abiejų institucijų pastangomis organizuojami teoriniai – praktiniai seminarai, diskusijos, konferencijos aktualiais sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos klausimais, ūmių ir lėtinių ligų prevencijos, rizikos veiksnių išaiškinimo bei savikontrolės principų metodikos.

Kiekvieną savaitę vyksta teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose pristatomos sveikos gyvensenos ugdymo, lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių įvertinimo, savikontrolės principų mokymo metodikos.

Didelis dėmesys skiriamas griuvimų rizikai. Griuvimas – tai netikėtas įvykis, kai žmogus nukrenta ant žemės, grindų ar kito paviršiaus, sukeltas įvairių išorinių ir vidinių veiksnių. Tai yra viena didžiausių garbaus amžiaus asmenų problemų.

Džiugina Sveikos gyvensenos fakulteto veiklos rezultatai. Reguliarus dalyvavimas fizinio aktyvumo užsiėmimuose pagerino senjorų emocinę būklę, jie mažiau jaučiasi atskirti ir vieniši, didėja jų domėjimasis gyvenimu, naujovėmis, lėtėja senatviniai organizmo procesai. Dalyviai jaučiasi tvirtesni ir saugesni, nes pagerėjusi fizinė sveikata padeda išvengti griuvimų ir traumų, todėl jie daugiau laiko gali gyventi kokybiškai ir sveikai.

Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Asmeninio archyvo nuotrauka