Maro ir kitų ligų šešėlyje

Trumpa pažintinė informacija

Maras yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Ši liga natūraliai cirkuliuoja tarp graužikų ir jų blusų, kurios yra pagrindiniai ligos platintojai. Žmonės gali užsikrėsti maru per blusų įkandimus, tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais arba žmogaus žmogui plintant oro lašeliniu būdu (plaučių maro atveju).

Maras gali pasireikšti keliomis formomis, priklausomai nuo infekcijos vietos organizme. Nors ši liga buvo viena iš baisiausių epidemijų istorijoje, šiuolaikinė medicina suteikia galimybes veiksmingai ją kontroliuoti ir gydyti.

Nepaisant to, maras išlieka aktuali problema tam tikrose pasaulio vietose, kur yra palankios sąlygos ligos plitimui.

Maro ligos formos

Lektorė pirmiausia paaiškino, kaip užsikrečiama maru: įkandus infekuotoms blusoms, kurios perneša sukėlėją; kontaktuojant su infekuotais kūno skysčiais ar užterštomis medžiagomis, daiktais; įkvėpus infekuotų dalelių, kurias į aplinką išskiria plaučių maru sergantis žmogus.

Išskiriamos trys maro formos:

Buboninis maras (dažniausia maro forma, kuria užsikrečiama įkandus infekuotai blusai). Žmogui staiga pakyla temperatūra, krečia šaltis. Skauda galvą ir kūną, silpna. Gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas. Padidėja ir tampa skausmingi limfmazgiai (susidaro bubonai).

Plaučių maras (itin užkrečiama maro forma). Simptomai pasireiškia greitai po užsikrėtimo, kartais per mažiau nei 24 valandas. Pasireiškia sunkūs kvėpavimo sutrikimai, dusulys ir kosulys. Kosint gali būti atkosima kraujo priemaišų turinčių skreplių.

Sepsinis maras (Yersinia pestis bakterijos dauginasi kraujyje, gali išsivystyti iš bet kurios kitos maro formos). Gali atsirasti kraujosruvų ar kraujavimas po oda.

Oda gali pamėlynuoti (pasireiškia cianozė). Gali prasidėti galūnių audinių nekrozė. Galimas daugelio organų nepakankamumas ir sunkūs kvėpavimo sutrikimai.

Ypač grėsminga liga

Tai labai sunkus susirgimas, ypač kai bakterijų patenka į kraujotaką (sepsinis maras) arba pažeidžia plaučius (plaučių maras). Negydomos ligos mirštamumas gali siekti 30–100 proc. Negydomas plaučių maras gali būti mirtinas per 18–24 valandas nuo simptomų pradžios.

Būtina saugotis blusų įkandimų, neliesti pastipusių gyvūnų gaišenų, infekuotų kūno skysčių ir audinių endeminiuose maro židiniuose. PSO nerekomenduoja vakcinacijos nuo maro visai populiacijai, tik gali būti svarstoma didelės rizikos grupėms, pvz., laboratorijų ar sveikatos priežiūros darbuotojams, nuolat susiduriantiems su užsikrėtimo rizika.

Nerimą keliančios žinios

Neseniai Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad, remdamasi žiniasklaidos pranešimais, 2026 m. spalio 3 d. sužinojo apie Rusijos Federacijoje, Sibiro ir Tolimųjų Rytų kovos su maru tyrimų instituto (APRI) darbuotojo mirtį.

Asmuo mirė spalio 2 d., rugsėjo 29 d. paguldytas į ligoninę dėl sunkios pneumonijos. Žiniasklaidos pranešimuose nurodyta, kad mirties priežastis galėjo būti plaučių maras, įtariama, susijęs su incidentu laboratorijoje. Taip pat teigta, kad buvo nustatyta apie 200 didelės rizikos kontaktinių asmenų, kuriems paskirtas medicininis stebėjimas. Tačiau, nei vienam iš nustatytų kontaktinių asmenų, nebuvo pasireiškę ligos požymių ar simptomų.

Atlikus kontaktinių asmenų laboratorinius tyrimus, laboratorijoje buvusių didelio pavojaus patogenų, kaip teigta, neaptikta. Taip pat pranešta, kad tarp instituto darbuotojų nebuvo nustatyta naujų atvejų, dėl kurių būtų reikėję kreiptis į medikus. Rusijos valdžios institucijų teigimu, epidemiologinė situacija yra kontroliuojama, o jos stebėsena tęsiama.

Kitos įtakos sveikatai turinčios ligos

Gripas. Anksčiau tarp žmonių neplitusio naujo potipio gripo viruso atsiradimas bei plitimas žmonių populiacijoje; didelis naujo potipio gripo viruso virulentiškumas (gebėjimas sukelti sunkius susirgimus). Dėl glaudžių tarptautinių ryšių ir išplėtoto transporto priemonių tinklo pandeminis gripo virusas greitai išplinta visame pasaulyje.

Erkinis encefalitas. Tai gamtinė židininė virusinė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV). Ji pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus CNS infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Užsikrečiama įsisiurbus erkei, per pieną. Užsikrėsti galima vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70ºC temperatūra – per 5 minutes. Beje, virusas nėra tiesiogiai perduodamas nuo žmogaus žmogui, išskyrus galimybę užsikrėsti žindomam kūdikiui nuo motinos.

Veiksmingiausia profilaktikos priemonė yra skiepai. Galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus.

Kaip saugotis erkių?

Erkių gausą mažinančios priemonės: tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra. Graužikų populiacijos reguliavimas.

Individualios apsaugos priemonės, ypač einant į mišką: apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Visada turėti repelentų (erkes atbaidančių medžiagų). Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos