
Naudingas susitikimas su onkologais
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU), kartu su Nacionaliniu vėžio institutu ir Tarptautine moterų asociacija Vilniuje (IWAV), pakvietė universiteto moteris išsitirti dėl krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos.
Senjorės mielai sutiko dalyvauti. Kadangi 2024 metų lapkričio 15 d. pakeistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas (V-1109), kuris įsigalioja 2025-01-01, prailgino tiriamų moterų amžių iki 74 m, todėl vyresnės studentės gali patekti tyrimams nemokamai.
Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. krūties vėžio prevencinė programa yra skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Pagal šią programą kartą per dvejus metus joms gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.
Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, susirgimas užima antrą vietą tarp piktybinių navikų.
Prieš pradedant tyrimus, universiteto studentės klausėsi įdomios ir naudingos doc. Rūtos Briedienės paskaitos apie krūties vėžio prevenciją, vystymąsi, simptomus, apie piktybinių navikų ankstyvąją diagnostiką. Pasak Nacionalinio vėžio instituto Prevencinių programų koordinatorės, gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės, šis tyrimas yra krūties ištyrimo rentgenu būdas, padedantis aptikti net kelių milimetrų darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas. Moterims labai svarbu žinoti, kad anksti diagnozavus krūties vėžį ir taikant šiuolaikinį gydymą, penkerius metus išgyvena net 95 procentai moterų. Kuo anksčiau nustatomas krūties vėžys, tuo geresnių gydymo rezultatų ir geresnės gyvenimo kokybės galima tikėtis.
Krūties vėžys yra dažniausiai pasitaikanti moterų onkologinė liga ir dažniausia mirties priežastis nuo vėžio Europos Sąjungoje – kasmet nustatoma maždaug 365000 naujų krūties vėžio atvejų, kasmet nuo šios ligos miršta apie 91000 moterų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Apie 550 moterų miršta nuo šios ligos.
Krūties vėžys Europos Sąjungoje nustatomas maždaug 1 iš 10 moterų, daugiausia vidutinio amžiaus ir vyresnėms, bet gali būti nustatytas ir jaunesnėms moterims. Vyrai retai suserga krūties vėžiu. Lietuvoje krūties vėžys kasmet diagnozuojamas 10–15 vyrų.
Pasveikimo tikimybė nustačius krūties vėžio diagnozę ypač priklauso nuo vėžio tipo ir ligos išplitimo diagnozės nustatymo metu. Didelė sėkmingo gydymo tikimybė, jei vėžys nustatytas ankstyvos stadijos. Atrankinės patikros tyrimai padeda nustatyti krūties vėžį ankstyvose stadijose, laiku pradėti moterų gydymą ir tokiu būdu pagerinti išgyvenamumo rodiklius. Europos Sąjungoje tik 1 iš 4 moterų, susirgusių krūties vėžiu, nuo šios ligos miršta. Tyrimai rodo, kad moterų, kurioms krūties vėžys nustatytas atrankinės patikros tyrimų metu, rizika mirti nuo šio vėžio mažesnė. Reguliarus moterų dalyvavimas atrankinės patikros tyrimuose dėl krūties vėžio padeda 4 iš 10 moterų išvengti mirties nuo šios ligos. Susirgusiųjų krūties vėžiu išgyvenamumo rodikliai nuolat gerėja daugėjant žinių apie šią ligą ir dėl gerėjančio jos gydymo.
Tai buvo pirmas susitikimas su Nacionalinio vėžio instituto medikais. MČTAU sutarė su institutu ir toliau palaikyti glaudžius ryšius ir noriai dalyvaus vykdomose programose. Kviečiame visus studentus, norinčius dalyvauti prevencinėse programose, kreiptis į Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanę Nijolę Bielinienę tel. +370 666 07862 ir registruotis.
Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos