Palankios mitybos svarba

Taip pat klausytojai sužinojo, kokia demografinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje, kokia imuninės sistemos senėjimo bei individualios mitybos reikšmė, norint užtikrinti pilnavertę mitybos grandinę ir stabdyti tam tikrų ligų vystymąsi. Pateikiame sutrumpintą paskaitos diskusijos variantą.

Lektorius pristatė demografinę pasaulio ir Lietuvos situaciją. Dabar pasaulyje yra 700 mln. asmenų, kuriems daugiau kaip 65 metai ir vyresnių kaip 60 metų senjorų yra daugiau, negu vaikų iki penkerių metų. Žmonių senėjimo greitis žymiai didesnis nei anksčiau. Lietuvoje gyventojų skaičius yra 2 mln. 885 972 tūkst. Vidutinė moterų gyvenimo trukmė – 80 m. vyrų – 70,1 m.

Senyvo amžiaus žmonėms sveikatos priežiūra tampa itin svarbi, nes su amžiumi didėja tam tikrų ligų rizika. Šios ligos ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir gali reikšmingai paveikti asmens nepriklausomybę bei gebėjimą savarankiškai gyventi. Kokios dažniausiai pasitaikančias ligos ir negalavimai, su kurais susiduria vyresnio amžiaus žmonės?

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš mirties priežasčių tarp senyvo amžiaus žmonių. Dažniausios iš jų yra hipertenzija (aukštas kraujospūdis), širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga ir insultas. Šios ligos atsiranda dėl ilgalaikių blogų gyvenimo įpročių, tokių kaip netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas. Gydymas ir prevencija apima vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ir reguliarią medicininę priežiūrą.

Cukrinis diabetas, ypač antro tipo, yra labiausiai paplitęs, o jo atsiradimui didžiausią įtaką turi nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir genetiniai veiksniai. Cukrinis diabetas gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip širdies ligos, inkstų nepakankamumas, regėjimo sutrikimai ir neuropatija (nervų pažeidimai). Ligą galima valdyti vaistais, sveika mityba ir reguliariu fiziniu aktyvumu.

Osteoporozė arba kaulų retėjimas, yra itin dažna liga tarp vyresnio amžiaus moterų, tačiau ja gali sirgti ir vyrai. Ši liga padidina kaulų lūžių riziką, net ir esant mažoms traumoms. Be to, artrozė (sąnarių susidėvėjimas) yra dar viena liga, kuri sukelia sąnarių skausmus ir judėjimo sunkumus. Gydymui vartojami vaistai, kalcio ir vitamino D papildai, fizinė terapija, bei, kai kuriais atvejais, chirurginės intervencijos.

Lektoriaus Liucijaus Ambraškos nuomone, su amžiumi didėja kognityvinių funkcijų susilpnėjimo rizika. Demencija, įskaitant Alzheimerio ligą, yra viena iš labiausiai nerimą keliančių sveikatos problemų vyresnio amžiaus žmonėms. Šios ligos sukelia atminties praradimą, sutrikdo kasdienę veiklą ir sukelia sunkumų bendraujant. Dabar dar nėra efektyvaus minėtos ligos gydymo, tačiau ankstyva diagnozė ir tinkama priežiūra gali pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Kvėpavimo sistemos ligos, tokios kaip lėtinis obstrukcinis plaučių uždegimas (LOPU) ir pneumonija, taip pat dažnai pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių. Rūkymas yra pagrindinis šių ligų rizikos veiksnys. LOPU yra progresuojanti liga, kuriai būdingas sunkus kvėpavimas ir lėtinis kosulys. Gydymui naudojami inhaliatoriai, vaistai ir kvėpavimo pratimai. Su amžiumi taip pat didėja įvairių vėžio formų, tokių kaip plaučių, prostatos, krūties ir storosios žarnos, rizika. Dar viena sunkiai pagydoma liga – depresija bei kitos psichikos sveikatos problemos.

Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra ir atidi stebėsena, siekiant išvengti ir valdyti minėtas ligas. Sveikas gyvenimo būdas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir tinkama medicininė priežiūra gali ženkliai pagerinti senatvės kokybę ir užtikrinti ilgesnį bei sveikesnį gyvenimą.

Lektorius akcentavo trapią pusiausvyrą tarp mitybos ir imuniteto. Pabrėžė, kad gauname per daug nereikalingų medžiagų, per mažai baltymų, kurie ypač reikalingi kaip pagrindinė statybinė medžiaga. Angliavandeniai – svarbiausias energijos šaltinis. Daugelis net nepastebi, kaip daugėja kūno riebalų po 30 metų, o didėjant svoriui, ūgis mažėja.

Nutukimas daro tiesioginį neigiamą poveikį visam organizmui ir sukelia komplikacijas. Dieta ir mankštinimosi įpročiai vaidina didelį vaidmenį asmens kūno pokyčiuose. Lektorius paaiškino, kas tai yra baltasis ir rudasis riebalinis audinys.

Gydytoja Liucijus Ambraška paaiškino apie amžėjančio organizmo gebėjimus efektyviai panaudoti su maistu gaunamus baltymus. Jei maiste baltymų nepakanka, raumenų masė ir jėga pamažu nyksta, blogėja pusiausvyra, didėja kritimų rizika ir mažėja gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes veiklas. Šie pokyčiai dažnai vystosi nepastebimai. Todėl būtina reguliariai atkreipti dėmesį į baltymų suvartojimą, ypač tai svarbu senjorams ir visiems, norintiems išlaikyti fizines galias bei gerą sveikatą.

Subalansuotai mitybai rekomenduojama derinti skirtingus baltymų šaltinius. Įtraukti į kasdienę mitybą mėsą ir žuvis, kiaušinius, ankštinius (lęšiai, pupelės, žirniai), pieno produktus (ypač varškę, sūrius ir didelio baltymų kiekio jogurtus), riešutus bei sėklas. Šie produktai aprūpina organizmą būtinomis aminorūgštimis ir leidžia pasiekti rekomenduojamą kasdienės mitybos balansą.

Po naudingos paskaitos diskusijos gydytojas Liucijus Ambraška atsakė į senjorų klausimus ir palinkėjo visiems gražaus pavasario.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos