Per renginį kalbėta tarmiškai

Fakulteto dekanas Jonas Kirtiklis skaitė pranešimą apie tai, kas yra tarmės, iš kur jos atkeliavo. Pabrėžė, kad lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Smulkiau tarmės skirstomos į patarmes, šios, savo ruožtu, gali būti skirstomos į dar smulkesnius vienetus – šnektas pagal gyvenamą vietą.

Vigilija Adomavičienė, gimusi ir gyvenusi Dzūkijoje, kalbėjo, kad piliakalniai ir ežerai formavo jos požiūrį į literatūrą. Minėjo daug garbingų meno žmonių, kilusių iš dzūkų krašto. Vėliau skaitė savo kūrybos eiles tarmiškai – dzūkiškai.

Bronislava Nainienė aukštaičių tarme perskaitė labai nuotaikingą pasakojimą iš savo vaikystės. Prisiminė,kaip su drauge leido laiką ant „Agurko“ kalno.

Romualdas Šimkūnas, baigęs Tauragnų progimnaziją ir Utenos „Saulės“ gimnaziją, labai įdomiai pristatė rytų aukštaičių tarmę. Skaitė ištraukas iš savo tarmiško leidinio „(Ne)paprastos istorijos“, kuriame pasakoja apie savo jaunystę, gyvenimą Vyžių kaime, Tauragnų seniūnijoje.

Genovaitė Grušienė taip pat aukštaičių (uteniškių) tarme skaitė savo kūrybą.

Alfredas Naktinis – vienas iš pirmųjų Literatūros fakulteto lankytojų (nuo 2002 m.), kilęs iš Biržų, įdomiai pasakojo apie biržiečių gyvenimą, alų ir dainas.

Vilija Jurėnienė nuostabia aukštaičių (uteniškių) tarme pasakojo savo vaikystės istoriją, kuri labai įtraukianti, linksma, pamokanti ir jauki. Pasakotojos charizma tiesiog užburianti. Jos klausytis labai malonu. V. Jurėnienė mums visiems – išminties, darbštumo ir gerumo pavyzdys.

Žemaičių tarmę atstovavo du kalbėtojai. Danutė Radžiūnienė žemaičių (telšiškių) tarme skaitė parašytas eiles. Pastebėjo,kad tarmiškai rašyti yra gana sudėtinga. Elena Jucienė, kilusi iš Kelmės rajono, žemaitiškai pasakojo savo vaikystės istoriją. Ji prisiminė pažadą atkeršyti žmogui, įžeidusiam jos tėtį. Bet kai užaugo, suprato – reikia atleisti.

Laikas prabėgo greitai. Buvo malonu jausti, kokia graži mūsų Lietuva, kokie brangūs ir gražūs mūsų žmonės. Kalbėdami skirtingomis tarmėmis, supranta ir gerbia vienas kitą.

Danutė Radžiūnienė

Jono Kirtiklio nuotraukos