Per susitikimą pristatytas VSD grėsmių vertinimas

A. Vernickaitė yra VSD strateginės komunikacijos vadovė, departamente dirbanti jau ketverius metus. Ji pristatė VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, kuris išvydo dienos šviesą vos prieš porą savaičių.

Ir toliau didžiausia egzistencine grėsme Lietuvai išlieka Rusija. Kaip teigia VSD, Kremlius yra įsitikinęs pergale prieš Ukrainą ir Vakarus. Rusija stiprina savo karinius pajėgumus. Turi resursų tęsti karą ne vienus metus, bet didina rizikas savo ekonomikai. Auga rizika Vakarų povandeninei struktūrai. Rusija, grasindama branduoliniu ginklu, siekia daryti įtaką kitų valstybių sprendimams.

Be to, Rusijos žvalgyba darosi vis agresyvesnė. Šiuo metu, kai santykiai su Vakarais – tarp karo ir taikos, naudoja karo metui būdingus smurtinius metodus. Diversijomis siekia palaikyti nuolatinę įtampą, paveikti Vakarų nuotaikas, mažinti paramą Ukrainai. Taikiniai – nuo istorinių monumentų iki logistikos sandėlių. Veikia per tarpininkų sistemą, verbuoja ir koordinuoja nuotoliu.

Rusija ieško ir naujų žvalgybos būdų. Jautri informacija renkama pasitelkiant nelegalus. Apskritai Rusijos nelegalų programa yra sudėtingas, brangus ir išskirtinis Rusijos žvalgybos metodas. Nelegalai susikuria įtarimų nekeliantį gyvenimą Vakaruose ir tada pradeda dirbti Rusijos žvalgybai.

VSD daug dėmesio skiria ir Baltarusijai. Šios šalies tarnybos naudojasi baltarusių diaspora Lietuvoje žvalgybinėms pozicijoms kurti. Tokios tarnybos kelia grėsmę į Baltarusiją vykstantiems lietuviams. Nauja tendencija yra dažnėjantys Lietuvos piliečių sulaikymai.

Pasak A. Vernickaitės, Baltarusijai šnipinėjo sugyventiniai, vienas jų buvo Šaulių sąjungos narys. Tie asmenys rinko informaciją, kuri padėtų Rusijai ir Baltarusijai ruošti karinės agresijos planus ir kitaip daryti poveikį Lietuvai. Verbuojama pasitelkiant šantažą, žmogaus pažeidžiamumą, tokius dalykus, kaip prasta finansinė padėtis, priklausomybės ar ideologija.

Tarp grėsmių VSD įvardija ir Kiniją. Ši šalis padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą ir tiekia gyvybiškai svarbias prekes. Kinija aktyviai vykdo technologinį šnipinėjimą, domisi Lietuvos moksliniais pasiekimais.

Kalbėdama apie Rusiją, A. Vernickaitė pažymėjo, kad ši šalies siekia diskredituoti Lietuvą, kaltindama perrašinėjant istoriją, palaikant nacistines idėjas, skleidžiant rusofobiją. Vis dažniau pasitelkiamas dirbtinis intelektas kurti klaidinantį turinį.

Vis dėlto, kaip sakė lektorė, Lietuvos visuomenė yra pakankamai atspari Rusijos įtakai.

VSD teigia, kad ateityje Europoje išliks didelė terorizmo grėsmė. Nors Lietuvoje ji maža, bet auganti migrantų bendruomenė kelia rizikų ir mūsų šalyje. „Pernai dešimtys asmenų arba buvo išsiųsti iš Lietuvos, arba negavo leidimo gyventi mūsų šalyje dėl jų sąsajų su teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis“, – sakė A. Vernickaitė.

Taip pat VSD atkreipia dėmesį, kad dešiniojo ekstremizmo ideologijų propaganda įtraukia jaunuolius į smurtinius neapykantos nusikaltimus. Tokie veiksmai užkardomi, užbėgant už akių, kad „nekiltų gaisrai“.

Parengė Rasa Pakalkienė

Autorės nuotraukos