Kognityviniai pokyčiai vyresniame amžiuje: iššūkiai ir galimybės

Visi žinome, kad senėjimas yra neišvengiamas natūralus fiziologinis procesas. Lektorė labai vaizdžiai ir aiškiai išdėstė, kokie mąstymo pokyčiai jau signalizuoja apie kognityvinius pokyčius, t. y., silpsta pažintinės funkcijos: atmintis, sugebėjimas apdoroti informaciją, dėmesingumas. Kartais stebima, kad keičiasi elgesys, mažėja ir netgi nyksta poreikis bendrauti. Ankstyvoje stadijoje šie pokyčiai beveik nepastebimi ir stiprėja palaipsniui. Visa tai vyksta dėl smegenų struktūrinių pokyčių. Kaip atpažinti būdingus atminties sutrikimus? Anot lektorės, būtina stebėti save, savo artimuosius ir, pastebėjus pirmuosius pokyčius, imtis visų įmanomų priemonių pristabdyti jų vystymąsi. Kita vertus, kartais sunku pokyčius pastebėti, nes žmonės juos maskuoja ar slepia, kol sugeba. O paskui gali būti vėlu, nes kelio atgal nėra. Gali išsivystyti demencija ar Alzhaimeris.

Paskaitoje buvo detaliai aptariami kognityvinių sutrikimų rizikos veiksniai ir galimi sprendimai. Kad ir kaip būtų keista, vienas tokių veiksnių – išsilavinimas. Tokie žmonės kūrybiškai maskuoja atminties pokyčius. Tik daug vėliau jie pradeda neadekvačiai kalbėti, painioti laiką ir t. t. Pagrindinė priemonė tokių pokyčių pristabdyti – lavinti protą visą gyvenimą! Tai taip mėgstami kryžiažodžiai ir bendrystė, eilėraščių, dainų ar šokių mokymasis…

Kiti svarbūs veiksniai – arterinė hipertonija ir cholesterolis, kurie palyginti lengvai gali būti suvaldyti vaistais. Dėl šių veiksnių atsirandantys kraujagyslių pokyčiai sukelia neuronų pažaidas. Būtina atkreipti dėmesį į kartais nepastebimus mikroinsultus – rimtus signalus, kad reikia susirūpinti. Sunkiau valdomas rizikos veiksnys – depresija, kurią galima sukoreguoti psichologine pagalba ar vaistais. Lektorė nustebino atkreipusi dėmesį į periodontitą, kurį būtina gydyti laiku. Manoma, kad ši liga sudaro sąlygas vystytis aterosklerozei.

Didelį susidomėjimą ir aktyvias diskusijas sukėlė pasakojimas apie nootropinius vaistus, padedančius pristabdyti kognityvinių pokyčių vystymąsi. Lektorė plačiai aptarė vieną šiuo metu naudojamą vaistą „Pramiracetamas”, pagerinantį dėmesingumas ir pažintines funkcijas.

Paskaitos pabaigoje lektorė apibendrino visas priemones, kuriomis mes galime ir turime pasinaudoti siekdami pristabdyti senėjimo sukeliamus pažintinių funkcijų pokyčius. Tai ir sava laikis ligų gydymas, fizinis aktyvumas, mitybos korekcija, bendravimas, geras miegas ir kt. Dar ilgokai lektorę nenorėjo paleisti gausiai apspitę klausytojai.

Danguolė Švegždienė

Autorės nuotraukos