Trys dešimtmečiai – mokymosi, atradimų, bendrystės keliu

Apie Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto kūrimąsi ir pirmuosius žingsnius, apie nueitą trijų dešimtmečių mokymosi, tobulėjimo, atradimų ir bendrystės, savanorystės, mentorystės ir saviraiškos kelią, apie trečiojo amžiaus universitetų veiklą visoje Lietuvoje pasakoja MČTAU rektorė, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė dr. Zita Žebrauskienė, kuri yra jungiamoji grandis tarp dviejų jos vadovaujamų bendruomenių, 2025-aisiais švenčiančių iškilias 30-mečio ir 10-mečio sukaktis. Interviu spausdinamas almanache „Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui 30 metų“.

– Kokia buvo pradžių pradžia? Kaip buvo įgyvendinama iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliavusi trečiojo amžiaus universitetų idėja, kokie buvo pirmieji TAU kūrimosi žingsniai?

– Prieš tris dešimtmečius iš Vakarų Europos, iš Prancūzijos, atkeliavusi idėja ir siekis Lietuvoje įprasminti, paįvairinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, paskatinti juos mokytis buvo dr. Medardo Čoboto, gydytojo, gerontologo, Nepriklausomybės akto signataro, didžiausia svajonė. Kartu su bendraminčiais, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto kolegomis, 1995 m. birželį buvo kreiptasi į Teisingumo ministeriją dėl trečiojo amžiaus universiteto teisinio įforminimo. Įsakymą įregistruoti TAU įstatus pasirašė tuometis teisingumo ministras Jonas Prapiestis. Įstatuose buvo konstatuota, kad universitetas yra savarankiška, savanoriška visuomeninė organizacija, savo veikla užtikrinanti geresnę vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį į visuomenę, skatinanti jų efektyvų, produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikanti jų darbingumą, fizinį aktyvumą.

Iki pirmųjų 1995–1996 mokslo metų pradžios pagal Vakarų Europos šalių pavyzdį buvo sukurtas TAU statutas, gauta teisė banke turėti atsiskaitomąją sąskaitą, savo antspaudą.

1995 metų birželio 2 d. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Baltojoje salėje įvyko trečiojo amžiaus universiteto steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo per pusantro šimto būsimųjų klausytojų. Susirinkusieji buvo supažindinti su TAU įstatais, buvo išrinktas rektoratas, senatas. Rektoriumi išrinktas dr. Medardas Čobotas, prorektoriais – Irena Jonkuvienė, dr. Alina Krupovnickienė. Pirmąjį iškilmingą posėdį pašventino jaunas kunigas Vygindas Čiurinskas.

– Kada prasidėjo pirmieji mokslo metai? Su kokiais organizaciniais rūpesčiais teko susidurti?

Pirmųjų mokslo metų pradžios ceremonija įvyko 1995 metų spalio 3 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje. Iškilmingai sugiedojus „Gaudeamus igitur“ ir TAU himną, trečiojo amžiaus universiteto rektorius dr. M. Čobotas supažindino susirinkusiuosius su TAU tikslais bei uždaviniais, pristatė numatomus fakultetus, jų dekanus.

Organizacinių rūpesčių netrūko. Rektoratas ir senatas privalėjo pasirūpinti patalpomis, aprūpinti klausytojus literatūra, kviesti dėstytojus, nes valstybė šia nevyriausybine organizacija nė kiek nesidomėjo. Ne vienus metus paskaitos vyko Vilniaus universiteto patalpose. Žinoma, didžiausią paramą suteikė Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto vadovai: direktorius prof. Algirdas Venalis, jo pavaduotojas Algirdas Radžiūnas, leidę daugiau nei dešimtmetį naudotis instituto patalpomis.

– Universiteto buveinėje puikuojasi TAU vėliava, TAU emblema, per visus iškilmingus renginius atliekamas TAU himnas. Kas buvo jų autoriai?

– Tekstą TAU himnui, kuris iki šiol atliekamas visomis iškilmingomis progomis, parašė mokytoja metodininkė Alicija Bazienė, muziką sukūrė kompozitorius Faustas Latėnas. Prie vėliavos sukūrimo, pasitelkusi pažįstamus dizainerius, prisidėjau ir aš pati. TAU vėliavą 1997 metų balandžio 4 d. pašventino vyskupas Juozas Tunaitis per Šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. TAU emblemos eskizus, paprašyti dr. Birutės Gaigalienės, kūrė daugelis žmonių. Buvo pasirinktos delne spinduliuojančios raidės „TAU“ ir ištiesta ranka – prasmingas simbolis, atspindintis tai, ką universitetas suteikia kiekvienam klausytojui.

– Kokie fakultetai pirmieji pradėjo savo veiklą? Kiek jų iš viso buvo įkurta?

– Vienas pirmųjų 1995 m. veiklą pradėjo Sveikatos fakultetas, vadovaujamas dr. Birutės Gaigalienės. Aktyviai dirbo Namų ūkio fakultetas. Populiarus buvo 1996–2004 metais veikęs Menų fakultetas. Gausiame Kalbų fakultete senjorai mokėsi ne tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų, bet ir lietuvių kalbos, mėginta mokytis ir ispanų, italų kalbų. Daug keliauti mėgstančių žmonių pritraukė Turizmo fakultetas. Susikūrė Tautodailės, Dvasinio tobulėjimo, Literatūros, Chorinio dainavimo fakultetai. Iš viso 1995–1996 mokslo metais buvo susikūrę net 14 fakultetų. Vėliau, atsižvelgiant į klausytojų poreikius, vieni fakultetai nutraukė savo veiklą arba keitė jos pobūdį, kūrėsi nauji, keitėsi dekanai. Pirmuosius mokslo metus baigė 535 klausytojai.

Tokia buvo pradžių pradžia.

TAU – galimybė brandaus amžiaus žmonėms mokytis ir prasmingai gyventi

– Kokia buvo Jūsų pačios kelio trečiojo amžiaus universitete pradžia?

– Aš tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete dėsčiau buitinę chemiją, buities estetiką. Ir mane gerai pažinojo, ir apie mano darbus žinojo šviesaus atminimo dr. Vanda Brimienė. Ji ir pakvietė mane į TAU rektorato posėdį. Rektorius Medardas Čobotas pavedė man kurti Namų ūkio fakultetą. Tapau šio fakulteto dekane, pradėjau organizuoti ir pati skaityti paskaitas, vesti praktinius renginius, Užgavėnių, Kūčių vakarones, mokėmės elgesio kultūros, stalo serviravimo, maisto ruošimo gudrybių. Fakultetui vadovavau 15 metų, o tada mane išrinko universiteto rektore, dekanės pareigas perdaviau Liucijai Pranckevičienei, o fakultetas buvo pavadintas Buities kultūros fakultetu.

Nuo pat pradžių aktyviai dalyvavau rektorato veikloje, rūpinausi TAU veiklos plėtra, regalijomis, vėliava. Mirus rektoriui M. Čobotui, aktyviai dalyvavau senato veikloje, naujo rektoriaus rinkimuose. Išrinkus rektore dr. Vandą Brimienę, dirbau senato pirmininke, organizavau visą TAU edukacinę švietėjišką veiklą.

– 2012 metais, po rektorės V. Brimienės mirties, buvote išrinkta Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektore. Su kokiais siekiais ir lūkesčiais stojote prie universiteto vairo?

– Atsisėdusi į rektoriaus kėdę, radau liūdną palikimą: sąskaita tuščia, patalpų nėra, paskaitos vyksta įvairiose vietose. Neturėjome net mažo kambarėlio rektoratui. Pirmas pasiekimas – gavome nedideles patalpas Saltoniškių gatvėje, kur galėjome pasidėti pirmuosius dokumentus. Vėliau gavome nedideles patalpas rektoratui Vasario 16-sios gatvėje, Muzikos ir teatro akademijai priklausančiame pastate.

Edukologijos universiteto rektorius akademikas A. Gaižutis ištiesė pagalbos ranką, leido naudotis auditorijomis ir priglaudė rektoratą. Mano uždavinys buvo suburti komandą – kas vadovaus fakultetams ir kitiems padaliniams. Esu edukologė, todėl daugiausia dėmesio skyriau programų įvairovei, jų išgryninimui, fakultetų veiklų organizavimui. Džiaugiausi, kad pasisekė suburti komandą vienminčių, norinčių savanoriškai tarnauti žmonėms.

Visus tuos metus mus globojo Edukologijos universiteto rektorius akademikas A. Gaižutis ir Technikos bibliotekos direktorius Kazimieras Mackevičius, kuris leido vesti įvairius renginius bibliotekos patalpose. Jiems abiem buvo suteikti MČTAU mecenatų vardai

– Kaip per tuos tris dešimtmečius keitėsi universiteto veikla, jo vaidmuo brandaus amžiaus žmonių gyvenime?

– Nuo 1995-ųjų universitetas nuėjo ilgą kelią, o veiklos mastai tiesiog nepalyginami. Pradėję nuo kelių fakultetų ir kelių šimtų klausytojų, dabar turime 2 500 klausytojų, kiekvienais mokslo metais universiteto gretas papildo apie pusė tūkstančio naujų klausytojų. Ir mokomės savo patalpose! Pradėdami mokslo metus minime ir Besimokančių senjorų dieną, kuri mūsų pastangomis LR Seimo buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.

MČTAU 2023–2024 mokslo metų veiklą geriausiai parodo keli skaičiai: surengta 3 170 užsiėmimų, suorganizuota 400 ekskursijų, surengtos 159 parodos. Vis didesnį mastą įgauna projektinė veikla, o projektai, iniciatyvos, užgimę MČTAU, apima vis daugiau šalies trečiojo amžiaus universitetų. Džiugu, kad išaugo universiteto žinomumas, populiarumas, mes inicijavome konferencijas Prezidentūroje, Seime, dedame daug pastangų siekdami teisiškai reglamentuoti trečiojo amžiaus universitetų veiklą. Mūsų autoritetu ir įdirbiu remiasi valstybinės institucijos, sprendžiančios vyresnio amžiaus žmonių socialines ir sveikatos problemas.

– Kaip keičiasi į MČTAU ateinantys klausytojai – jų išsilavinimas, amžius, poreikiai, mokymosi tikslai? Kokius fakultetus jie dažniausiai renkasi?

– Jubiliejiniais 2024/25 mokslo metais universitete mokėsi beveik pustrečio tūkstančio senjorų. Šiandien ateina jaunesni, raštingesni, labiau išprusę, net 80 proc. su aukštuoju išsilavinimu. 2024 m. rudenį sulaukėme 450 naujų klausytojų. Vyraujantis amžius – nuo 60 iki 69 metų. Vienas klausytojas 88-erių metų, 11 klausytojų – 80–84 metų amžiaus. Nauji klausytojai nori ne tik mokytis, įgyti daugiau žinių, bet ir gerai, turiningai praleisti laiką, tačiau yra mažiau linkę patys aktyviai, atsakingai prisidėti prie bendruomenės veiklos.

Patys populiariausi yra Turizmo, Kultūros bei Užsienio kalbų fakultetai. Net 64 grupės klausytojų mokosi penkių užsienio kalbų. Labai aktyviai ir gausiai klausytojai dalyvauja Sveikos gyvensenos fakulteto veikloje. Šis fakultetas dirba kiekvieną dieną, čia vyksta mankštos, aerobikos, jogos pratybos, šokami linijiniai šokiai, mankštinamasi treniruoklių salėje, žaidžiamas diskgolfas. Įdomios paskaitos, susitikimai pritraukia daugiau klausytojų į Istorijos fakultetą, visi norintys kartais netelpa Psichologijos fakulteto paskaitose. Noriu padėkoti visiems dekanams už edukacinės veiklos organizavimą.

– Kaip sakė J. V. Gėtė, „žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti gauti iš jų palūkanas“. Kokias „palūkanas“ senjorai gauna universitete, kokių praktinių dalykų, palengvinančių gyvenimą, padedančių lanksčiau prisitaikyti prie technologinių pokyčių, jie išmoksta?

– Taip, žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia gyventi prisitaikant prie naujų technologijų. Mes dalyvaujam Mokymosi visą gyvenimą programoje, bet mums nereikia kvalifikacinių kompetencijų, todėl mes patys organizuojame mokymosi procesą ir mokomės bendruomenėje vieni iš kitų.

Mūsų klausytojai turi galimybę pagerinti savo skaitmeninį raštingumą teoriniuose ir praktiniuose mokymuose. Psichologijos fakultete jie išmoksta pažinti save, valdyti emocijas ir palaikyti pozityvią psichinę emocinę būseną. Jie išmoksta sveikai gyventi. Įgyja kalbėjimo penkiomis užsienio kalbomis įgūdžių. Visa tai palengvina mūsų klausytojų gyvenimą, padeda jiems susibičiuliauti su naujausiais technologiniais pasiekimais, nelikti gyvenimo paraštėse.

– Daugeliui brandaus amžiaus žmonių, turinčių kokį nors meninį, kūrybinį polinkį, ypač svarbi yra saviraiška. Kokias saviraiškos galimybes senjoras turi MČTAU?

– Kiekvienas individas nori išreikšti save. Senjorai, turėdami didelę gyvenimo patirtį, talentą, jį nori atskleisti įvairiomis formomis ir būdais. Mūsų universitete savo kūrybinius gebėjimus jie gali išreikšti dalyvaudami šokių studijos, moterų choro „Varsa“, vokalinių ansamblių „Ave Musica“, „Romantikai“ kolektyvuose, Tautodailės, Literatūros fakultetų veiklose. Kol buvo užsiėmę darbine veikla, nebuvo laiko, o gal ir sąlygų pasireikšti. Mane stebina mūsų klausytojų tapybos darbai, jų kokybė, o senjoras sako teptuką paėmęs tik trečiojo amžiaus universitete. Širdį džiugina tautodailės darbai. Mūsų literatai išleido net aštuonias savo kūrybos rinktines. Viena literatė, 2025 metų rudenį švęsianti 100-mečio jubiliejų, rašyti pradėjo tik atėjusi į universitetą, išleido keturias knygas ir rašo jau penktąją.

– Ne paslaptis, kad senjorai į universitetą ateina ne tik mokytis, jiems reikia bendravimo, dėmesio, palaikymo. Kokios tradicijos, šventės, padėkos renginiai suburia bendruomenę, įkvepia ir palaiko savanorystę?

– TAU – tai vieta, erdvė, bendrystės oazė, kur žmonės suranda bendraminčių, draugų. Didžiausias šio universiteto privalumas ir yra bendravimas. Senjorai nemėgsta nuotolinio mokymosi, nori susitikti, todėl fakultetuose gimsta tradicijos, įvairios šventės, minėjimai, kur kiekvienas atranda save ir gali save parodyti. Tai pyragų diena, savanorių diena, naujametiniai vakarėliai, protų mūšiai, gerumo, padėkos dienos, kolektyvo narių jubiliejai, šventiniai koncertai. Tokie renginiai suburia žmones, pakelia nuotaiką.

Dešimt metų po Nacionalinės TAU asociacijos skėčiu

– Kaip prieš dešimtmetį gimė idėja kviesti šalies TAU susiburti po Nacionalinės asociacijos skėčiu? Kas buvo Jūsų bendraminčiai, pagalbininkai? Kokie buvo pirmieji asociacijos žingsniai?

– Plečiantis TAU bendruomeniniam judėjimui, norėjome vykdyti bendras veiklas, bendradarbiauti, siekti bendrų strateginių tikslų. 2015 m. susijungėme į skėtinę organizaciją. Pirmieji universitetai, panorę jungtis į asociaciją, buvo Visagino, Kauno, Panevėžio, Telšių TAU. Asociacijos sutartį pirmame susirinkime pasirašė 33 susitarimo partneriai, tarp jų – ir Medardo Čoboto TAU, kaip šios organizacijos steigimo iniciatorius bei vienas aktyviausių jos narių ir partnerių. Asociacijos sutartis galiojo iki 2021 m. Tais pačiais metais Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija, kaip juridinis vienetas, įregistruota Juridinių asmenų registre.

Susibūrę po TAU asociacijos skėčiu, pradėjom vykdyti bendras veiklas, įgyvendinti įvairius projektus. Šiuo metu asociacija jungia 55 universitetus, apie 14 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių. Asociacijos darbą koordinuoja Taryba, kuri atstovauja visiems regionams. Man tenka garbė būti prezidente. Vykdomasis direktorius Gediminas Dalinkevičius atsakingas už asociacijos turtą, lėšas, sudaro sandorius asociacijos vardu, teikia asociacijos duomenis, informaciją, dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagrindinis valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas, kuris šaukiamas kartą per metus.

– Jūs vadovaujate Nacionalinei TAU asociacijai nuo pat jos įsteigimo 2015 metais. Kokius strateginius uždavinius, kokias problemas lengviau spręsti susibūrus draugėn? Ar pavyko atkreipti valstybės ir savivaldos institucijų dėmesį į opias TAU veiklos problemas, pasiekti, kad TAU veikla būtų teisiškai reglamentuota?

– Vadovauju Nacionalinei TAU asociacijai nuo pat 2015 m. Pagal įstatus prezidentė gali eiti pareigas dvi kadencijas po dvejus metus. 2025 m. baigiasi mano kadencija. Kažkas kitas stos prie asociacijos vairo.

Sprendžiant strateginius trečiojo amžiaus universitetų uždavinius – suteikti vyresnio amžiaus žmonėms mokymosi visą gyvenimą galimybes, tenkinti jų kultūrinius poreikius, rūpintis jų socialine įtrauktimi – asociacija aktyviai dalyvauja valstybės institucijoms formuojant ir priimant sprendimus socialinės politikos, sveikatos, kitose srityse. Pasirašyti svarbūs susitarimai su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis: susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 m., susitarimas dėl bendradarbiavimo formuojant ir įgyvendinant aktyvaus senėjimo ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės įtraukties politiką, susitarimas stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir didinti raštingumą psichikos sveikatos srityje ir kiti. Tik baiminuosi, kad, keičiantis valdžioms, šie mums svarbūs dokumentai gali atsidurti biurokratų stalčių dugne.

Dirbant kartu lengviau organizuoti įvairesnes TAU veiklas, meno parodas, skaitmeninio raštingumo pamokas, į respublikinius renginius sukviesti daug senjorų, pvz., universiadose dalyvauja 400–500 senjorų, šokių, dainų, romansų festivaliuose – irgi po kelis šimtus dalyvių. Galime dalytis gerąja patirtimi, sėkmės istorijomis.

Kai veikiame Nacionalinės TAU asociacijos vardu, mus išgirsta valstybinės institucijos. Du kartus vyko susitikimai, konferencijos LR Seime. Tris kartus buvome pakviesti į Prezidentūrą skaityti pranešimų konferencijose apie senėjimą ir aptarti mūsų problemų. 2024 m. Prezidentūroje buvo surengta konferencija „TAU – aktyvaus ir sveiko senėjimo garantas“, joje dalyvavo atstovai iš 40-ties TAU. Po susitikimo LR Seime buvo priimtas nutarimas rengti įstatymą, apibrėžiantį vyresnių žmonių politinį statusą, mokymų finansinę bazę. Mūsų iniciatyva įstatymo projektas buvo aptartas Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

– Per Jūsų, kaip MČTAU rektorės ir Nacionalinės TAU asociacijos prezidentės, asmenį šių organizacijų veikla vis labiau persipina. Kokios iniciatyvos, kokie projektai, renginiai suburia draugėn daugiausia TAU bendruomenių, skatina keistis patirtimi, ugdo kūrybiškumą?

– Kaip MČTAU rektorė ir TAU asociacijos prezidentė atstovauju vyresniems žmonėms. Spręsdama svarbias problemas, valdžios institucijose prisistatau kaip prezidentė, bet Medardo Čoboto universitetas yra įkvėpėjas ir pagrindinis veikėjas, vykdant TAU asociacijos veiklas ir projektus.

Bendrai veiklai subūrė MČTAU kartu su asociacija vykdomi projektai: „Trečiojo amžiaus universitetai – aktyvūs pilietinės visuomenės nariai“, „Senjore, būk pilietiškas! Nustok dejuoti, pradėk veikti!“, „Trečiojo amžiaus universitetas – aktyvaus senėjimo akademija“ bei kiti. Tikra TAU senjorų pilietinės ir socialinės įtraukties mokykla tapo įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose buvo mokomasi aktyviai prisidėti prie viešosios politikos sprendimų, gerinančių vyresnio amžiaus žmonų gyvenimo sąlygas ne tik sostinėje, bet ir regionuose.

Daug dėmesio asociacijos veikloje skiriama TAU vadovų mokymui, jų tikslas – patobulinti vadybos bei viešųjų ryšių kompetencijas. TAU vadovų mokymai surengti Kaune. Druskininkuose buvo surengtos TAU vadovų stovyklos, kuriose buvo mokomasi, diskutuojama apie mokymosi visa gyvenimą iššūkius ir spręstinas problemas.

Asociacijos nariai aktyviai dalyvavo kūrybinėse senjorų stovyklose „Senjorų spiečius“. Visagine vykusioje stovykloje susispietė aplinkinių TAU atstovai, o į respublikinį TAU spiečių „Gers čiesas Kelmie“ suskrido 300 dalyvių iš 21 trečiojo amžiaus universiteto.

Esame iniciatoriai pasirašant įvairias bendradarbiavimo sutartis, organizuojame nuotolinius mokymus, paskaitas, ypač IT raštingumo, visiems universitetams. Sukurtas asociacijos nariams prieinamas lektorių „bankas“, pasirašytas susitarimas su Mokslų akademija. Tai leidžia plačiau panaudoti asociacijos partnerystės teikiamas galimybes ir gerinti mokymo (si) kokybę ir turinį.

Medardo Čoboto universitete organizuojame TAU asociacijos narių susitikimus, parodas. MČTAU patalpose buvo surengta Kaišiadorių TAU dailininkų darbų paroda, Zarasų TAU fotografijų paroda „Jie mokosi universitete“. Padedame šalies universitetams organizuoti parodas LR Seime, rekomenduojame lektorius, vedame muzikines popietes visų regionų universitetuose.

TAU – svarbiausia gyvenimo kelio stotelė

– Norint sėkmingai vadovauti tokiai didelei trečiojo amžiaus universitetų bendruomenei, neužtenka būti lyderiu. Reikia būti ir verslininku, ir vadybininku, psichologu, kartais net ūkvedžiu. Kokią gyvenimo ir profesinę patirtį atsinešėte ir kaip ši patirtis padėjo Jums visus tris dešimtmečius aktyviai dalyvauti MČTAU kūrimo ir tolesnės veiklos procese?

– Nuo vaikystės norėjau būti mokytoja, todėl baigiau Pedagoginį universitetą ir visą darbinę veiklą – nuo laborantės iki docentės – vykdžiau Pedagoginiame universitete. Dirbau verslo srityje, vadovavau cheminei valyklai nuo įkūrimo iki milijoninės apyvartos. Visą gyvenimą aktyviai dalyvavau įvairioje visuomeninėje veikloje, vadovavau studentų grupėms, dėstytojų profsąjungai, ir tie įgyti įgūdžiai labai man padeda organizuojant senjorų aktyvų senėjimą. Čia aš dirbu savanorystės pagrindais, už darbą negaunu pinigų, bet jaučiu moralinį pasitenkinimą, kai matau laimingas, degančias senjorų akis, jų begalinį norą visur suspėti, visur dalyvauti ir mėgautis gyvenimo pilnatve.

– Daugybę metų Jūsų ir visos Medardo Čoboto TAU bendruomenės svajonė buvo turėti savo patalpas. Ši svajonė išsipildė tik 2022 metais. Kokius „kryžiaus kelius“ Jums teko nueiti, kol ant buvusio Lietuvos edukologijos universiteto pastato sienos buvo pritvirtinta MČTAU iškaba?

– Iš tiesų kelias, ieškant patalpų, buvo ilgas ir sunkus. Visą laiką siekėme kažkur įsitvirtinti. Pradėjau nuo raštų rašymo ir pagrindimo Vyriausybei. Man labai padėjo buvę studentai, kurie eina tam tikras pareigas įvairiose institucijose. Paskutiniai dokumentai iš vienų institucijų į kitas keliavo beveik metus. Trejus metus neveikiančio Edukologijos universiteto patalpos buvo perduotos Vilniaus kolegijai, kuri panaudos principu perdavė dalį patalpų mūsų universitetui dešimčiai metų. Mes patys, senjorai, susitempėme baldus, kai buvo naikinamas Edukologijos universitetas, kai ką gavome dovanų. Patys viską suremontavome, įsirengėme, išvežėme kalnus šiukšlių. Šiandien esame laimingi: turime administracines patalpas, kelias auditorijas, šokių studijos repeticijų salę, gražią, puošnią Freskų salę.

– Jūs narsiai kaunatės valdžios institucijose vardan visų šalies TAU gerovės ir ateities, dedate daug pastangų sustiprinti TAU prestižą. Jūsų pastangos ir nuveikti darbai neliko nepastebėti. 2021 metais už indėlį į Vilniaus senjorų mokymosi ir gyvenimo kokybės gerinimo procesą Jums įteikta Šv. Kristoforo statulėlė. Už nuopelnus organizuojant senjorų švietimą, už įkvėpimą mokytis visą gyvenimą Prezidentas 2023 metais Jus apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Ar tokie garbingi apdovanojimai Jums yra paskata ir toliau vesti TAU bendruomenę mokymosi visą gyvenimą, bendrystės ir saviraiškos keliu?

– Mano darbo stažas didelis. Edukologijos universitete dirbau daugiau kaip 50 metų, išleidau 6 akademines grupes, apsigyniau disertaciją, bet didžiausias apdovanojimas buvo garbės raštas. Medardo Čoboto TAU mano darbas pastebėtas ir labai įvertintas. Net sunku suvokti, kad aš galiu būti apdovanota ordinu. Tie apdovanojimai priklauso ne tik man. Jie yra mūsų komandos, mūsų kolektyvo pastangų įvertinimas. Kartu yra ir mano šeimos apdovanojimas. Mane tie apdovanojimai įpareigoja dirbti dar aktyviau, kad pateisinčiau valdžios, o svarbiausia – savo bendruomenės, lūkesčius.

– Be Jūsų neapsieina nė vienas universiteto renginys, nesvarbu, ar tai eilinė paskaita, ar projektas, konferencija, šokių ar dainų festivalis. Atrodote niekada nepavargstanti, žvali, visur ir visada esanti, visus matanti ir girdinti. Kas yra Jūsų energijos šaltinis? Koks dvasinis užtaisas suteikia jėgų eiti tokiu nelengvu keliu?

– Esu bendruomenės vedlys, todėl turiu žinoti, kas kur vyksta, noriu palaikyti dekanus, kolektyvų vadovus ir pačius klausytojus. Vadovo dalyvavimas, jo dėmesys motyvuoja žmones, jie jaučiasi reikalingi, svarbūs ir stengiasi kuo geriau pasirodyti. Aš kartu su jais džiaugiuosi ir augu, tobulėju ir įgyju pasitikėjimo, naujų jėgų tolimesniam darbui. Mano dvasinis užtaisas yra tikėjimas darbo prasmingumu, mane veda meilė žmogui. Kai aš pamatau jų dėkingumą, degančias akis, norisi ir toliau stengtis dirbti, kad tik ta senatvė būtų prasminga ir džiugi.

– Su kokia nuotaika pasitinkate Medardo Čoboto TAU 30-metį ir Nacionalinės TAU asociacijos 10-metį? Kuo labiausiai džiaugiatės? Kokią įsivaizduojate universiteto bendruomenės ir visos vyresnių žmonių kartos ateitį?

– MČTAU 30-metį sutinku su gera nuotaika, didžiuojuosi komanda, bendruomene, didele MČTAU iškaba ant pastato ir savo auditorijomis. Norisi kuo daugiau senjorų „ištraukti iš už pečiaus“, kad kiekvienas atrastų savo vietą universitete. Siekiu kuo plačiau išgarsinti MČTAU vardą šalyje, pasaulyje, valdžios institucijose. Todėl išleidome ir šį Almanachą. Noriu, kad mūsų ateities kartoms liktų rašytinis šaltinis apie senjorų bendruomeninį judėjimą, jų orią ir turiningą senatvę. Todėl nuoširdų ačiū sakau visiems, kurie prisideda prie šio darbo organizavimo ir mūsų veiklos įprasminimo.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad visų mūsų pastangomis TAU bendruomeninis judėjimas pasiekia ne tik miestus ir rajonų centrus, bet ir mažus miestelius, gyvenvietes. Tikiuosi, kad ateityje pasikeis požiūris į brandaus amžiaus žmogų, kad jis taps labiau vertinamas kaip aktyvus, patyręs visuomenės narys, kad turės geresnes sąlygas mokytis, kurti, keliauti, sveikai ir ilgai gyventi.

Dėkoju už įdomų, atvirą ir nuoširdų pokalbį, kuris padės šio Almanacho skaitytojams susipažinti su turtinga TAU istorija ir kartu pasidžiaugti prasminga universiteto veikla vyresniosios kartos labui.

Kalbino Jadvyga Miniotaitė

Almanacho nuotraukos