Šalies gynybos aprūpinimas: nuo šalmų iki tankų ir dronų
Politikos, teisės ir ekonomikos fakultete surengtas įdomus susitikimas su Tomu Mitalu, Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos patarėju. Jis pasakojo apie pramonės ir gynybos partnerystę, ką Lietuvos pramonė ir verslas gali nuveikti šalies saugumui.
T. Mitalas kalbėjo apie prioritetines prioritetines gynybos pramonės ir inovacijų diegimo kryptis: integruoti nuotolinio valdymo sprendimai ore, sausumoje ir jūroje, kova su priešiškomis bepilotėmis sistemomis, pajėgų apsaugos sprendimai, kontrmobilumo ir mobilumo sprendimai.
Lektorius pristatė penkerių metų perspektyvos inovacijų diegimo Lietuvos ginkluotose pajėgose. Tai nepilotuojamų sistemų kūrimas oro, jūros ir sausumos srityse, priešpriešinių nepilotuojamų oro sistemų kūrimas, vienetų apsaugos užtikrinimas, individualaus kario išgyvenamumo ir funkcionalumo gerinimas, priešpriešinio mobilumo pajėgumų plėtra, duomenų rinkimo ir valdymo sistemų kūrimas, kosmoso srities pajėgumų plėtra
Veikia Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas (pramoninis bendradarbiavimas), kuriame nustatyti kriterijai priimant sprendimą dėl pramoninio bendradarbiavimo taikymo, būtini esminiams nacionalinio saugumo interesams užtikrinti.
Kalbėdamas apie Europos gynybos fondą, T. Mitalas informavo apie Europos Sąjungos gynybos technologijų vystymo programą 2021-2027 m., kurios biudžetas – 8 mlrd. eurų. Finansuojami gynybos pramonės projektai. Europos Komisija kasmet skelbia kvietimus teikti projektinius pasiūlymus pagal iš anksto nustatytas temas. Tarkime, šių, 2025 m. kvietimams skirtas 1,065 mlrd. eurų biudžetas, 33 temos. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. spalio 16 d. Vystymo projektus turi pateikti bent dviejų šalių (Gynybos ministerijų) palaikymą (įsipareigojimą kofinansuoti ir ketinimą įsigyti).
Koks Lietuvos pramonės aktyvumas? Baltijos pažangių technologijų institutas – net 14 projektų, Novian (Elsis Pro) – 3 projektai, Kongsberg Nanoavionics, Aktyvus Photonics, Fizinių technologijų mokslų centras – 2 ir taip toliau.
Kaip teigė lektorius, Lietuvoje siekiama gerinti investicinę aplinką gynybos ir saugumo pramonei. Priimti nauji teisės aktų pakeitimai, leidžiantys kuo greičiau įgyvendinti gynybos ir saugumo pramonės projektus Lietuvoje. Dabar gynybos gamintojai veiklą Lietuvoje gali pradėti vos per pusmetį, sutrumpinant sąrankos laikotarpį nuo dvejų metų iki šešių mėnesių. Pataisomis į Lietuvos reglamentavimą įtraukiama nauja investicinių projektų kategorija – didelės apimties gamybos projektai, užtikrinantys neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Toks specialus statusas projektui suteikiamas Vyriausybės nutarimu. Tokiems projektams bus taikomos reguliavimo išimtys ir supaprastintos procedūros, kurios leis investuotojams žymiai greičiau pradėti veiklą: supaprastinti teritorijų planavimą, žemės pirkimo, statybos procedūras. Pavyzdžiui, įmonės galėtų pradėti savo objektų statybas neturėdamos statybos leidimo, gaudamos leidimą prieš baigdamos statybas.
Lietuvos vyriausybės iniciatyva „Žaliasis koridorius” sustiprinta parama didelės apimties investiciniams projektams (20 mln. eurų), apimantis 0 proc. pelno mokestį 20 metų, be infrastruktūros mokesčių, valstybei priklausančią žemę galima išsinuomoti be aukciono.
Lietuvoje gynybos gamintojai gali rasti stiprų partnerių tinklą, taip pat specialistų, turinčių reikiamų gamybinių kompetencijų: robotikos, elektronikos, karinių technologijų sprendimų ir taip toliau. Lietuvoje daugėja verslų, kurie išnaudoja savo pramonės stiprybes telekomunikacijų, lazerių, jutiklių ir kitose aukštųjų technologijų srityse gamindami nepilotuojamus orlaivius ir sistemas, antidronų sistemas.
Parengė Rasa Pakalkienė
Autorės nuotraukos
