Į svečius, į Kaišiadoris

Žinoma, girdėtas, bet retokai lankytas,

Tapai toks miestas artimas ir savas.

Nuo tos dienos, nuo to  saulėto ryto,

Kada pasijutome į Kaišiadoris atvykę.

Gyvenvietė – kaip kitos, kaip Lietuvoj įpratę,

Bet, sutikti su trispalve vėliavėle,

Pasijutome draugai, senokai nesimatę.

Sakyte sakė – tai tik pradžia.

Salė jauki, pilna orių senjorų.

Ir vėl pakuždėjo – tai tik pradžia.

Kai prašneko Birutė iš Kaišiadorių,

Supratome – bus darbo, džiaugsmo diena.

Išklausėme šeimininkų darbų paletę,

Dainų ir muzikos garsai  lydėjo.

Mes, svečiai, dalijomės savais pasiekimais,

Eilėmis į knygą „Rudens valsas“ sudėtomis.

Kaišiadoriečiai muziką pamėgę,

Net pavydu, kiek turi muzikantų,

Mylėtojų meno, dainų, gražių šokių,

Nors visi senjorai – Lietuva nepaseno.

Pakviestų prie vaišėmis padengto stalo

Ne vien tik skrandis darbo turėjo,

Muzikos akordams suskambus,

Senatvė bematant išbildėjo.

Ačiū jums, mieli kaimynai

kaišiadoriečiai, draugais tapę.

O dovanos Jono Katkevičiaus

Primins  mums šią dieną.

Tad tariame – ačiū…ačiū…

Bronislava Nainienė