Su išdalintos šviesos ženklu

Pirmi šeimininkų, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento akad. Zenono Dabkevičiaus ir „Mokslininkų rūmų“ vadovės Aldonos Daučiūnienės, sveikinimai su nuopelnų ir naujų apdovanojimų įvardijimu: be valstybės apdovanojimo – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus jubiliatė apdovanota už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Prof. dr. R.Aleknaitė-Bieliauskienė dėkojo atėjusiems ir cituodama Just. Marcinkevičiaus mintį, kad „gyvenimas yra tai, kas labai greitai pareina“, džiaugėsi susirinkus ne prie karsto, džiaugėsi matydama savo gimtojo miesto Panevėžio atstovus, vardino įstaigas ir ypatingus panevėžiečius, saugančius meninį palikimą. Prisiminimų buvo daug. Ir apie šeimą, ir apie šviesėjančią ano meto Panevėžio kultūrinę padangę, ir apie pirmuosius mokytojus Panevėžyje ir anuometinėje Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje. „Po 10 val. grojau“, – prisiminusi ypatingus savo mokytojus Rimvydą Žigaitį ir Olgą Šteinberg, pasakojo pianistė. Jautriai nuskambėjo jos muzikinė dedikacija mokytojams – dr. R. Aleknaitė-Bieliauskienė grojo kartu su violončelininku Valentinu Kaplūnu.

Vakaro eigą rikiavusi prof. Veronika Vitaitė nuo mokyklinių prisiminimų suko kalbą apie ypatingus kolegės darbus ir talentus. Iš Panevėžio persikėlė į įvykius Vilniuje. Kalbėta apie ne tik apie išleistas knygas, sukurtus filmus, parašytas recenzijas, pianistės karjeros pradžią ir pedagogės veiklą, prisimintos ryškios asmenybės, ypatingi muzikos pasaulio žmonės ir laiko iššūkiai. Buvo ir linksmų prisiminimų, paryškinusių profesorės pozityvų požiūrį, o pasakojimai apie slenksčius ir sunkumus – jos ryžtą, valią bei darbštumą. Jos kūrybinį palikimą iliustravo ir stendas su jos išleistomis knygomis.

Tik ypatingi žmonės gali tiek išgyventi ir taip šviesiai tuo pasidalinti. Vaizdo, garso įrašai, muzikiniai intarpai ne tik iliustravo prof. dr. R. Aleknaitės-Bieliauskienės talentus, bet ir susirinkusiems leido patirti susitikimo su muzika malonę. Profesorė grojo kartu su smuikininku Andriumi Krevnevičiumi. Dainavo Nacionalinio operos ir baleto teatro solistės Julija Stupnianek ir Evelina Volodkovič, joms akomponavo pianistė Giedrė Muralytė. O pristatydama Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) vokalinį ansamblį „Ave Musica“, kuriam ji vadovauja, profesorė sakė: „Mes esame dainos mėgėjai.“ Skambėjo liaudies dainos, dedikacijos gimtajam Panevėžiui ir simboliška – renginio pabaigai solisto prof. Antano Kiverio ir ansamblio „Ave Muzica“ atliekama daina „Kur balti keliai“, skirta tėvynei Lietuvai.

Tačiau vakaras tuo nesibaigė. MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė pagarsino rektorato sprendimą ir įteikė prof. Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei „ Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto garbės lektorės“ vardo regalijas.  Prof. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės paskaitos MČTAU  yra populiarios ir pamėgtos. Rektorės apdovanojimas taip pat nebuvo paskutinis vakaro akcentas – ilgiausia eilė išsirikiavo norinčių pasveikinti jubiliatę ir jai padėkoti.

„Amžinas tas kraštas mūsų Lietuva…“, skambėjo mintyse paskutinės dainos motyvas, nes nuo tokių žmonių kaip prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Lietuvoje šviesiau, ir jos įspaustos pėdos lieka amžinai.

Lilija Smalakienė

Vaclavo Svidinsko nuotraukos