
Tarp šviesių prisiminimų – rimti pasvarstymai
Pirmojo mėnesio pirmadieniui Meninio ugdymo fakultete visada parengiama kas nors ypatingo. Ne išimtis buvo ir pastarasis pirmadienis, kai kviesta į nuotaikingą diskusiją „Čiurlionio genijus, XXI a. kūrėjas ir dirbtinis intelektas“ su profesorėmis Giedre Kaukaite, Rita Aleknaite-Bieliauskiene, MČTAU prorektoriumi Gediminu Dalinkevičiumi. Intriguojantis kvietimas sudomino, tad auditorija kaip visad buvo pilna klausytojų.
Šviesus rektorės dr. Zitos Žebrauskienės pasveikinimas, sudedant dienos akcentus iš kalendoriaus ir ypatingai šiltai pristatant pokalbio dalyvius, pradėjo renginį. Profesorė R. Aleknaitė-Bieliauskienė pasidžiaugė atėjusiais susitikti su ryškiausiai žibėjusia dainininke G. Kaukaite. Tylus ir šiek tiek paslaptingas Algimanto Kunčiaus filmas „Mergaitė ant stogo“ atsuko laiką atgal. Tai ir buvo įvadas pasikalbėjimui apie būtą laiką ir apie dabarties iššūkius, tenkančius kuriančiam menininkui. „Ar ir šiandien išlieka menininkas toje Parnaso viršūnėje šalia skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto?“ – klausė profesorė R. Aleknaitė-Bieliauskienė. Apie būtąjį laiką nemažai kalbėta, nes G. Kaukaitė, R. Aleknaitė-Bieliauskienė ir G. Dalinkevičius yra buvę bendramoksliai, tuo pačiu metu studijavę tuometinėje Konservatorijoje.
Išskirdama svarbiausius viešnios G. Kaukaitės biografijos posūkius, profesorė R. Aleknaitė-Bieliauskienė priminė išskirtinį jos balsą, palyginusi ją su Marija Kalas, talentą ir mokslo žinių siekį, stažuotę „La Scala“ teatre, vaidmenis Lietuvos operoje ir 20 metų koncertinę veiklą bei dabartinį pedagogės darbą.
Prisiminimų ir nuotaikingų jų interpretacijų netrūko. Juk muzikų keliai buvo susidūrę ne tik studijų laikais. G. Dalinkevičius prisimindamas, kad Operos ir baleto teatro orkestre grojo G. Kaukaitės „Dezdemonai“, išskyrė jos požiūrį į vaidmenį: „Giedrė – ne tik tekstas, kurį dainuoja, ne tik žodis, kurį taria, ir ne tik muzika, tai – žmogus, kuris savo talentu skleidžia šviesą ir ja uždega.“ Priminė ir jos drąsą, dalyvaujant studentiškų laikų Dolskio dainų koncerte. Už smetoniško Kauno priminimą tuomet nebuvo pagirti.
Kalbėtasi ir apie ryškias to laiko asmenybes, kurias muzikai sutiko savo kūrybiniame kelyje. Tarp šviesių prisiminimų vis atsigręžta ir į svarbiausią susitikimo klausimą. Profesorė G. Kaukaitė, prisiminusi praėjusios vasaros savo M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimus, skaitytas knygas, prisipažino, kad ją pagavęs noras įspėti genialaus kūrėjo kūrybos mįslę, suprasti tą M. K. Čiurlionio bandymą įminti begalybės, amžinybės paslaptį. Jos mintys – lyg paskatinimas mums patiems ieškoti ryšio su M. K. Čiurlioniu ir jo kūryba. O dirbtinio intelekto (DI) kūriniams profesorė G. Kaukaitė surado trūkumą, kuriam įvardinti panaudojo savo vyro režisieriaus Arūno Žebriūno sakytus vaizdingus terminus „be burtelio“, „be varpelio“. Ir išskyrė tikrumo skirtumus tarp žmogaus ir DI kūrinių. Priminusi, kad „koncertas“ itališkai reiškia „su tikrumu“, pakvietė vasario 9-ąją į koncertą Filharmonijos mažoje salėje.
R. Aleknaitė-Bieliauskienė išsakė ir lankymosi koncertuose privalumus. „Tai patirtis, kuri kuria turinį, formuoja žmogaus vidų,“- sakė profesorė.
O G. Kaukaitės žemaitiškai padainuota liaudies daina nuvedė dar prie kalbos apie liaudies kūrybos vertybes. „Mes neturime savo epo, bet mūsų liaudies dainos gali juo būti“, – sakė dainininkė. Įdomu buvo išgirsti apie ispanų ir lietuvių liaudies dainų sąsajas dėl jose tokio pat vertikalaus požiūrio į pasaulį: nuo dangaus iki požemių.
Ir žinoma, gera buvo girdėti žymaus žmogaus pagyras MČTAU bendruomenei: „Jūs esate pagrindas didelio ir prasmingo jūsų amžiaus žmonių judėjimo, linkiu kad jūs matytų ir įvertintų.“
Pirmadienio įspūdžių įkvėpti dar galime susitikti ir vasario 9-ąją koncerte „Felikso Bajoro kūriniai balsui ir fortepionui“, kurį ves Giedrė Kaukaitė.
Lilija Smalakienė
Autorės nuotraukos