
Tulpių žydėjimo šventėje – MČTAU aktyvas
Idėja suburti MČTAU rektorato narius bei aktyvą aptarti aktualius reikalus neformalioje aplinkoje materializavosi Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto dekanui Vitaliui Skaržinskui suorganizavus išvyką į Burbiškių dvarą, kur gegužės 9-ąją vyko tradicinė, jau 25-oji, Tulpių žydėjimo šventė.Nors lietus ir vėsus oras bandė kolegų pasiryžimą keliauti savaitgalį iš namų, išvyka nusivylusių nebuvo. Juo labiau, kad Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio Burbiškių dvaro parke laukė visa paletė pavasario spalvų, tūkstančiai žiedų iš daugiau penkių šimtų veislių tulpių kolekcijos ir, žinoma, turininga šventės programa.
Iki oficialaus šventės atidarymo pasitraukus lietaus debesims, renginio svečiai gėrėjosi tulpėmis, susodintomis pagal XX a. pr. tradiciją – lysvėse ir klombose, fotografavosi. Taip pat dairėsi po dvaro gyvenimą atkuriančias senų fotografijų, muzikinių dėžučių ir senovinių automobilių ekspozicijas. Grojant Panevėžio pučiamųjų orkestrui „Garsas“ galėjai įsiamžinti senosios fotografijos ateljė, o parke galėjai sutikti praeities veikėjus, net Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą bei ūgiu stebinančius kojūkininkus. Galėjai ne tik apžiūrėti senoviškus automobilius, bet ir pasikalbėti bei nusifotografuoti su pasipuošusiais ir su žodžio kišenėje neieškančiais jų šeimininkais. Dvaro verandoje kolekcininkas Klementas Sakalauskas mielai demonstravo, kaip groja muzikinės dėžutės ir gramofonai. Dar buvo galima dalyvauti įvairiuose žaidimuose. Išalkusius kvietė lauko kavinės, o lauktuvių įsigyti viliojo tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė.
Nors buvo sutarta neužtrukti šventėje ir susirinkti numatytam piknikui bei pokalbiui, spėta dar pasiklausyti operos solisto Egidijaus Bavikino, atlikėjos Evelinos Sašenko dainų iš koncertinės programos „Auksinės Stasio Povilaičio dainos“ ir linksmai pašokti.
Malonus autobuso vairuotojas dar parodė Papušių kaime, prie vandens valymo įrenginių, stūksantį paskutinį talentingo skulptoriaus Bernardo Bučo kūrinį – įspūdingo dydžio skulptūrą „Nevėžis“. Pagal pirminį valdžios sumanymą skulptūra turėjo stovėti kone pačiame Panevėžio centre, aikštėje priešais tekančią Nevėžio upę. Tačiau kūrinys tuometę nomenklatūrą taip išgąsdino, kad mieste jam nebelikę vietos.
Pakeliui į Vilnių jaukiame gamtos prieglobstyje sustota ne tik aptarti kelionės įspūdžius, bet ir pasikalbėti apie svarbius MČTAU gyvenimo reikalus. Diskusijoje išryškėjo ne tik poreikiai profesionalių lektorių ir įdomių temų, bet ir pasiūlymai ieškoti talentų tarp bendruomenės narių bei skatinti vyresnius žmones būti ne tik aktyviais bet ir labiau pilietiškais.
Išvykos ne tik suburia aktyvą, bet ir suartina, leidžia geriau pažinti vieniems kitus.
Lilija Smalakienė
Rasos Pakalkienės ir autorės nuotraukos












