Kai nutrūksta laikas

Paskaitą gydytojas pradėjo paaiškindamas žmogaus pažinimo funkcijas. Tai žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Lektorius papasakojo apie atminties svarbą, kuri gali būti darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Atmintis turi tris skirtingus procesus: registravimą (gebėjimas gauti informaciją naudojantis įvairiais jutimais – tai labai susiję su dėmesio funkcija); išsaugojimą (kai tam tikra svarbi informacija yra išsaugoma. Įtakos turi kartojimas ir emocinė svarba) ir atgaminimas (anksčiau įsiminta informacija).

Gydytojas papasakojo ir apie atminties tyrimų istoriją. William Shakespeare rašė apie „atminties skilvelius“, o XX a. viduryje buvo pastebėta, kad temporalinių galvos smegenų skilčių stimuliavimas neurochirurginių procedūrų metu gali sukelti labai gyvus vaizdus iš atminties. Taip pat buvo aprašyti įvairūs pacientų tyrimų atvejai. Vienam jų – dėl epilepsijos – buvo chirurginiu būdu pašalintos abiejų temporalinių skilčių priekinės dalys. Vėliau pastebėta, kad pacientas nesugeba įsiminti naujos informacijos, dažnai skundžiasi sutrikusia atmintimi.

Gydytojas doc. Arūnas Vaitkevičius išsamiai išdėstė informaciją apie atminties sutrikimus, kurie gali būti susiję su amžiumi, gali būti lengvas kognityvinis sutrikimas, taip pat amnezija – amnezinis sindromas (tai gali būti izoliuotas ar kitų ligų simptomas, pvz., kai yra galvos smegenų trauma, hipoksija, tranzitorinė globalinė amnezija, galvos smegenų navikas, limbinis encefalitas ir kt.). Taip pat atminties sutrikimas gali būti dėl delyro ir kitos sąmonės sutrikimo būklės, dėl demencijos, įgimto protinio atsilikimo, net depresijos.

Lektorius taip pat pasakojo apie demencijos sindromą. Nors išgirdus apie šį sindromą daugeliui žmonių kyla baimės jausmas, tačiau apie jį reikia žinoti. Demencija – tai lėtinis klinikinis sindromas, pasireiškiantis buvusių normalių kognityvinių (pažintinių) funkcijų įgytu pablogėjimu, sutrikdančiu kasdienę veiklą. Šis sindromas gali būti įgytas, progresuojantis, atminties ir kitų kognityvinių funkcijų blogėjimas, elgsenos sutrikimas bei reikšmingas kasdienės veiklos sutrikimas.

Demencijų pasireiškimo dažnis siekia apie 5,4 proc. vyresnių kaip 65 metų asmenų. Europos Sąjungos šalyse šiuo metu serga iki 10 mln. gyventojų, o iki 2030 m. jų gali būti apie 14 mln. Statistika nedžiugina, nes kasmet pasaulyje registruojama beveik 10 mln. naujų demencijos atvejų. Kalbant apie demencijos epidemiologiją Europoje, 8,8 mln. asmenų yra su demencijos simptomais, o tai sudaro 1,7 proc. ES populiacijos. Iš jų – 6 mln. moterų ir 2,8 mln. vyrų. Lietuvos statistiniai duomenys teigia, kad 2018 m. populiacijoje 2,8 mln. – 1,74 proc. gyventojų – serga demencija; 2025 m. populiacijoje 2,6 mln. – iš jų 2,28 proc. serga demencija; manoma, kad 2050 m. Lietuvoje bus 2,1 mln. gyventojų ir iš jų demencija sirgs net 3,67 proc. gyventojų.

Docentas Arūnas Vaitkevičius paminėjo ir kitas galimas pažinimo funkcijų sutrikimo priežastis: tai galvos traumos; emocinio lygio sutrikimai: nerimas, depresija; metabolinės priežastys: dehidratacija, infekcijos, bloga mityba, vitamino B12 trūkumas, skydliaukės funkcijos sutrikimas. Pažinimo funkcijų sutrikimas taip pat gali būti ir dėl nepageidaujamo vaistų poveikio: benzodiazepinų, vaistų nuo epilepsijos vartojimo.

Įtakos šiam funkcijų sutrikimui taip pat turi piktnaudžiavimas alkoholiu. Taip pat pakankamai dažnai asmenims pasireiškia ir nekognityviniai simptomai: tai elgsenos sutrikimai, sujaudinimas, nerimas, afektiniai sutrikimai, apatija, agresija, psichozės reiškiniai, betiksliai veiksmai, bruzdumas, miego sutrikimai.

Viena ar keli simptomai pasireiškia net 60-90 proc. pacientų. Gydytojas atkreipė dėmesį, kad nekognityviniai simptomai priklauso nuo demencijos sunkumo, gali būti susiję su prastesne prognoze ir greitesniu ligos progresavimu, didesniu mirtingumu, greitesniu patekimu į slaugos įstaigas. Nekognityviniai simptomai paprastai pasireiškia vakarais („saulėlydžio“ fenomenas), labiau trikdo kasdienę veiklą, priežiūrą ir funkcinę būklę nei kognityviniai simptomai. Tokiais atvejais reikia įvertinti galimas priežastis: gretutines ligas, nepageidaujamą vaistų poveikį, skausmą. Gydytojas paaiškino, kad lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) – tai jau medicininė diagnozė.

Paskaitos dalyviams buvo įdomu išgirsti, o kaip atpažinti demencija sergantį pacientą? Paprastai į gydymo įstaigą susirgusįjį palydi artimieji. Jei pacientas atvyksta vienas, jis dažniausiai paneigia demencijos diagnozę. Plačiai taikomas Galvos pasukimo testas (GPT). Jis atliekamas paciento globėjui sėdint už ligonio, maždaug 1 metro atstumu, 45 laipsnių kampu. GPT laikytinas teigiamu, jeigu uždavus klausimą, prieš atsakydamas pacientas atsigręžė į savo globėją.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį diagnozavus demenciją? Atkreiptinas dėmesys, kad socialiniai įgūdžiai gali išlikti pakankamai ilgai iki vėlyvų demencijos stadijų. Be to, daugelis pacientų atsako teisingai, jeigu atsakymai į klausimus gali būti „taip“ arba „ne“. Sveiki senyvi asmenys turi gebėti papasakoti bent du nesenus įvykius (kas buvo, kur buvo, kada buvo), svarbius visuomenės įvykius, žinoti esamą ir buvusį šalies prezidentą, papasakoti apie savo susirgimus, vartojamus vaistus. Pacientui reikia leisti kalbėti be kitų pagalbos, o tik vėliau apklausti artimuosius.

Ne mažiau paskaitos klausytojams buvo aktualu išgirsti apie Alzheimerio ligą (AL), kurios diagnozės nustatymas vis dar remiasi klinikiniais simptomais, o demencija, nustatyta kliniškai, dokumentuota ir patvirtinta kognityvinių testų. Gydymas šiuo metu simptominis.

Gydytojas paaiškino ir apie nefarmakologines priemones, kurios palengvina prižiūrą AL sergantiems asmenims ir jų artimiesiems. Tai struktūrizuota dienos rutina, dėmesio nukreipimas, nuraminimas, užtikrintumo jausmas, miego higiena, įprasta kasdienė veikla. Tokius pacientus teigiamai veikia muzikos ar meno terapija, masažas, aromaterapija, šunų ar kitų gyvūnų terapija.

Alzheimerio ligos asociacija siūlo 10 būdų pažinimo funkcijoms lavinti: fizinis aktyvumas, knygų skaitymas ir mokymasis – visuose gyvenimo etapuose, atsisakymas rūkyti, kardiovaskulinių rizikos veiksnių mažinimas (nutukimas, AKS, diabetas), saugoti galvą – galvos traumų riziką mažinančios priemonės, tinkama mityba, pakankamas miegas, stabili emocinė būklė, socialinė veikla (bendravimas), aktyvi protinė veikla ir iššūkiai (dėmesio koncentraciją skatinantys pratimai).

Demencija, Alzheimerio liga – tai diagnozės, kurios ypač pakeičia pacientų ir jų artimųjų gyvenimą, nes tokių ligonių saugi priežiūra ir slauga – tai artimųjų rūpestis su dideliais iššūkiais. Baigiantis paskaitai klausytojai gydytojui uždavė klausimų ir padėkojo už labai įdomią paskaitą ir naudingą informaciją.

Informaciją parengė Nijolė Bielinienė, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos