Užsienio reikalų ministras apie Lietuvą tarp kaimynų ir pasaulyje

Susitikimą pradėjęs ministro mokslo ir inovacijų patarėjas dr. Vytautas Jankauskas, kviesdamas atviram, neformaliam pokalbiui, sakė, kad pasauliui gyvenant savito lūžio etape, vykstant įvairioms deryboms, Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui ir ministerijai svarbu išgirsti, kuo gyvena, kas rūpi, dėl ko nuogąstauja Lietuvos žmonės. O MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė patikino, kad ministras susitikimui išmintingai pasirinko tą auditoriją, kuri iš tikrųjų domisi ir kuriai svarbu, kas vyksta pasaulyje.

Signatarų namų direktorė Dalia Strimaitytė priminė, kad susitikimas surengtas ypatingoje vietoje, nes Signatarų namai yra modernios valstybės simbolis. Tai vieta, kur 1918 m. pasirašytas svarbiausias mūsų valstybės laisvės idėją įprasminantis dokumentas. Linkėdama turiningo pokalbio pakvietė aplankyti parodą „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ Signatarų namuose.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, įvardindamas dabarties ypatumus, sakė, kad laikas, kurį gyvenome 35 metus, baigėsi, pasaulis keičiasi, didžiosios galios persibraižo įtakos sferas, technologijos keičia santykius, socialinių tinklų įtaka kartais didesnė nei atskirų valstybių. Priminė 1918 metų įvykius, kuriuos taip pat nulėmė didelės perturbacijos pasaulyje. Pokyčių nuojauta ir dabar tvyro pasaulyje, tad turime išlikti budrūs. Derybos, kurios dabar vyksta yra ne tik apie karo pabaigą. Tai ir apie tai, kur bus Rusija, kas bus su NATO, kas bus su Europos sąjunga. Tarptautiniai santykiai, pasak ministro, nėra matematikos uždavinys, kurį išspręsi panaudojęs formulę, todėl būtina kalbėtis, tartis. Mūsų nedidelei valstybei neaiškumų kupinam laike svarbu išlikti kaip valstybei, mums reikia stabilumo ir aiškumo, sakė ministras. Kalbėdamas apie sprendimą tapti užsienio reikalų ministru prieš metus, Kęstutis Budrys sakė, kad laiko padiktuoti saugumo politikos prioritetai ministro veikloje ir jo patirtis dirbant su grėsmėmis stiprino jo pasiryžimą eiti ir daryti. Tačiau prisipažino, kad dabar vis dėl to sudėtingiausia susitarti su kitų šalių ministrais priimti vieningus sprendimus.

Ministras buvo atidus auditorijos klausimams. Senjorai ne tik klausė, dalinosi įžvalgomis, kartais ir net patarimais. Domėjosi ir santykiais su kaimynais, ir su Kinija, klausė apie buvusių sprendimų užsienio politikoje pasiteisinimą. Rūpėjo Lietuvos mokslo pasiekimų įtaka pasaulyje, ir ministras patikino, kad išskirtinis Lietuvos gaminys tikrai yra lazeriai. Kalbėdamas apie diplomatinio korpuso sudėtį, sakė, kad iš 1200 ministerijos darbuotojų pusė dirba užsienyje, iš jų reikalaujame mokėti bent 3 užsieno kalbas ir turėti atitinkamos patirties. Ministras kalbėjo apie besikeičiančią diplomatinę veiklą, ir apie mokslo, pramonės, kultūrinę diplomatiją. Atsakė į klausimą apie šalies užsienio politikos savarankiškumą.

Pokalbis buvo nuoširdus ir atviras, kartais atsisukdamas į asmeninius dalykus, kaip ministro pavardės kilmę ir sąsajas su budrumu bei Budrių piliakalniu arba asmeninių Kalėdų jausmus. „Prieššventinį metą jaučiuosi, kad mes viską padarysime teisingai. Žinau, kad bus sunku, bet įveiksime“,- sakė ministras.

„Kad Lietuva būtų viena iš Šiaurės šalių, nepriklausoma, išsilavinusi, kurianti ir sėkminga“, – pasidalino savo viltimis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Po oficialus pokalbio ministras Kęstutis Budrys dar pakvietė ir neformaliai bendravimui prie kavos stalo. Dar buvo pokalbių, klausimų, diskusijų. Ministras buvo atidus ir dėmesingas. Susitikimas – išskirtinė galimybė išsiaiškinti ir suprasti, kas svarbu mūsų valstybei.

Lilija Smalakienė

Autorės nuotraukos