Vaistų vartojimo menas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje išrašomų vaistų vartojami netinkamai. Vadinasi, milijonai žmonių nesulaukia norimo gydymo rezultato arba susiduria su sunkiomis nepageidaujamomis reakcijomis.

Statistikos duomenimis, apie 30–40 proc. vyresnių kaip 65 metų žmonių kasdien vartoja penkis ir daugiau vaistų. Vaistų švaistymas yra didelė problema, nes Europoje kasmet apie 2,8 mlrd. eurų vertės vaistų lieka nepanaudoti. 2024 m. Lietuvoje į vaistines grąžinta apie 35,5 tonos nereikalingų vaistų (apie 7 mln. eurų).

Atsakingas vaistų vartojimas

Pirmiausia įsigijus vaistų būtina ir svarbu atidžiai perskaityti vaisto pakuotės lapelyje esančius įspėjimus ar kontraindikacijas, kokiais atvejais vaisto negalima vartoti arba kada tai reikia daryti itin atsargiai. Siekiant išvengti sunkių vaistų sąveikų, prieš pradedant vartoti kiekvieną naują vaistą, visada reikia pasitikrinti, ar jis nesąveikauja su kitais paciento vartojamais vaistais.

Kas tai yra vaistas? Tai medžiaga skirta gydyti, palengvinti simptomus, užkirsti kelią ligai. Mokslininkas Paracelsas XV amžiuje parašė: „Visos medžiagos yra nuodai, ir niekas nėra be nuodo; tik dozė lemia, ar medžiaga yra vaistas ar nuodas.“

Labai svarbu vartoti vaistą tiksliai ir tik pagal gydytojo nurodymus. Nuo to priklauso gydymo sėkmė ir saugumas. Vartoti tinkamą dozę, tinkamu laiku, tinkamą laikotarpį, pranešti gydytojui apie visus vartojamus preparatus.

Daugiau dėmesio vyresniems pacientams

Vyresniame amžiuje reikia daugiau atsargumo: lėtėja medžiagų apykaita, jautresnė tampa nervų sistema, daugėja lėtinių ligų, todėl vartojama daugiau vaistų vienu metu. Kuo daugiau vartojama vaistų, tuo yra didesnė šalutinio poveikio rizika. Ypač, kai vartojami penki ir daugiau vaistų, todėl galima jų tarpusavio sąveika.

Vartojant vaistus dažniausiai stebimos klaidos: pagerėjus sveikatai, nutraukiamas vaistų vartojimas, medikamentai vartojami per ilgai, ne taip kaip paskirta šeimos gydytojo. Dar viena dažna vartojimo klaida – gydantysis gydytojas neinformuojamas apie papildų, vitaminų bei vaistažolių vartojimą. Maisto papildai gali keisti vaistų veikimą, didinti šalutinį poveikį.

Pasitarkite su gydytoju

Labai svarbu, kad vaisto vartojimo nutraukimas būtų aptartas su gydytoju. Įsidėmėtina, antibiotikai vartojami, tik paskyrus gydytojui!

Vartojant vaistus nuo skausmo, galimas skrandžio, inkstų pažeidimas, kraujavimas bei sąveika su kraujo spaudimą mažinančiais vaistais. Dažni atvejai, kai vartojami keli tie patys skausmą malšinantys vaistai, tik jų pavadinimai skirtingi.

Ko reikėtų vengti?

Vartojant alkoholį ir vaistus, stiprėja mieguistumas, didinama kraujavimo rizika, stipriau pažeidžiamos kepenys.

Vartojant vaistus geriau nevalgyti greipfrutų ir negerti pieno.

Gerdami paskirtus vaistus, atsargiai vartokite vaistinę jonažolę, kuri gali silpninti daugelio vaistų poveikį, keisti vaistų metabolizmą kepenyse, mažinti kai kurių širdies, kraujo krešumo, antidepresantų poveikį.

Labai svarbu, kad vaistai būtų vartojami saugiai, todėl būtina turėti vartojamų vaistų sąrašą.

Tik stiklinė vandens

Vaistus užgerkite stikline vandens, nebent pakuotės lapelyje yra nurodyta kitaip. Sultys, kava, arbata, gazuoti gėrimai ar alkoholiniai gėrimai gali keisti vaisto poveikį, sukelti šalutinių reakcijų ar sumažinti gydymo efektyvumą.

Rekomenduojama stengtis vaistus vartoti teisingai: kasdien vartoti tuo pačiu laiku, laikytis rekomendacijos prieš valgį ar po valgio.

Būtina vaistus laikyti originalioje pakuotėje, sausoje vietoje, kambario temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Kada imti nerimauti?

Vartojant vaistus, atsiradus naujiems simptomams, galvos svaigimui, silpnumui, bėrimams būtina pasitarti su gydytoju.

Taip pat būtina gydytojui pasakyti apie visus asmeniškai vartojamus vaistus, maisto papildus, apie prasidėjusias alergines reakcijas, įtarimus dėl pasikeitusios savijautos ar kt.

Svarbiausios taisyklės: nevartoti jums gydančio gydytojo nepaskirtų vaistų, nevartoti pasibaigus medikamento tinkamumo laikui, jeigu pamiršote, nevartokite dvigubos dozės.

Nepamirškite gydančio gydytojo paklausti, kodėl jums skiriamas būtent šis vaistas, kiek laiko reikia vartoti, kokie galimi šalutiniai poveikiai, ar galima vartoti su kitais vaistais ir kt.

Beje, savigydai vartojami nereceptiniai preparatai gali maskuoti sunkesnę ligą, dėl to pacientas gali per vėlai kreiptis į gydytoją.

Lektorė gydytoja Aleksandra Liepaitė patarė auditorijos klausytojams labiau rūpintis savo sveikata, neklausyti kaimynių patarimų ir nemėginti „bandyti‘‘ kokių nors vaistų, nes kažkam tikrai padėjo… Palinkėjo būti sveikiems ir pasitikėti gydytoju bei jo paskirtais vaistais!

Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienos nuotraukos