Viską žino lašas kraujo

Kodėl toks svarbus šis tyrimas? Omega-3 riebalų rūgščių tyrimas atliekamas norint įvertinti šių svarbių (nepakeičiamųjų) polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį organizme. Omega-3 rūgštys yra būtinos normaliai smegenų, širdies ir imuninės sistemos veiklai, taip pat turi priešuždegiminį poveikį. Tyrimas gali būti reikalingas šiais konkrečiais atvejais: dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, uždegiminių ligų, psichinės sveikatos problemų, mitybos nepakankamumo bei kitų sveikatos problemų.

Omega-3 riebalų rūgščių tyrimo rezultatai atspinti apytiksliai 3 mėn. omega-3 riebalų rūgščių suvartojimą ir pasisavinimą, todėl parodo, ar organizme yra optimalus šių riebalų rūgščių kiekis, ar yra jų trūkumas arba perteklius. Rezultatai dažniausiai pateikiami kaip bendras omega-3 riebalų rūgščių kiekis kraujyje arba nurodomas atskirų rūgščių (EPA – eikozapentaeno rūgšties; DHA – dokozaheksaeno rūgšties ir t.t.) kiekis.

Šis tyrimas gali padėti gydytojui geriau suprasti paciento bendrą sveikatos būklę ir prireikus paskirti omega-3 papildų.

Mokslinis omega riebalų rūgščių tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos gyventojų riebalų rūgščių tendencijas ir priklausomybę nuo amžiaus bei lyties. Tyrimo metu senjorams nemokamai bus ištirtas riebalų rūgščių profilis, kurio rezultatus kiekvienas dalyvis po kelių savaičių gaus asmeniškai į savo el. paštą ar telefoną. Remiantis gautais rezultatais, suskaičiuojami išvestiniai rodikliai bei pateikiami jų paaiškinimai.

Dar apie omega riebalų rūgštis. Omega-3 riebalų rūgštys (EPR/DHR) yra gyvybiškai svarbios širdies veiklai, smegenims ir uždegimų mažinimui. Jos mažina trigliceridus, kraujospūdį, trombozės riziką, gerina nuotaiką bei sąnarių būklę. Reguliarus vartojimas (žuvys, papildai) stiprina imuninę sistemą, drėkina odą ir palaiko viso kūno gyvybingumą.

Omega-3 ir omega-6 yra polinesočiosios riebalų rūgštys. Polinesotieji riebalai dar vadinami „geraisiais“ riebalais. Jie padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys organizme naudojamos įvairiais būdais, taip pat yra svarbi ląstelių membranų struktūros dalis. Pernelyg daug omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir labai aukštas omega-6 bei omega-3 santykis šiandieninėje mityboje skatina daugelio ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių, onkologinių, uždegiminių ir autoimuninių, atsiradimą. Priešingai – didesnis omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis turi slopinamąjį poveikį.

Nors dažniau akcentuojamas neigiamas omega-6 poveikis, šios polinesočiosios riebalų rūgštys taip pat yra būtinos organizmui. Jos suteikia energijos, gamina eikozanoidus, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį imuninėje sistemoje. Visgi esant per dideliam jų kiekiui, gali padidėti uždegimo ir uždegiminių ligų rizika.

Transriebalai yra žinomi kaip nesveikieji riebalai, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs kodėl. Dirbtiniai transriebalai gali padidinti kraujospūdį ir širdies ligų riziką. Daugelio klinikinių tyrimų metu žmonės, kurie vartojo transriebalus, o ne kitus riebalus ar angliavandenius, patyrė reikšmingą blogojo cholesterolio padidėjimą, o gerojo cholesterolio kiekis nepadidėjo.

Tuo tarpu dauguma kitų riebalų linkę didinti tiek blogąjį, tiek gerąjį cholesterolį.

Panašiai ir kitų maisto riebalų pakeitimas transriebalais žymiai padidina bendrojo ir gerojo cholesterolio santykį bei neigiamai veikia lipoproteinus, kurie abu yra svarbūs širdies ligų rizikos veiksniai. Mokslinių stebėjimo tyrimų metu nustatyta, kad transriebalai yra susiję su padidėjusiais uždegiminiais procesais, ypač žmonėms, kurie turi viršsvorio.

Keturių savaičių moksliniame tyrime, kurio metu sotieji riebalai buvo pakeisti transriebalais, gerojo cholesterolio kiekis sumažėjo 21 proc., o arterijų išsiplėtimas buvo sutrikęs 29 proc. Kaip išvengti transriebalų vartojimo? Visiškai vengti transriebalų gali būti sudėtinga. Norint sumažinti transriebalų savo mityboje, svarbu atidžiai perskaityti produktų etiketes. Vengti maisto produktų, kurių sudedamųjų dalių sąraše yra iš dalies hidrintų riebalų.

Sveikos gyvensenos fakulteto senjorai tokiame tyrime dalyvavo pirmą kartą. Ir bene pirmą kartą gavo tiek daug informacijos labai svarbia tema. Universiteto klausytojus į paskaitą diskusiją pakvietė ir su kolegėmis organizavo beveik keturių valandų renginį Valentiną Keršienė, prodekanė Nijolė Bielinienė ir fakulteto taryba.

Dabar belieka laukti kraujo lašelio tyrimo atsakymo ir su gera nuotaika pasitikti atskubantį gražiausią metų laiką – pavasarį. Būkite visi sveiki.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos