Yra galimybė vėl girdėti
Sveikos gyvensenos fakulteto klausytojai turėjo galimybę išklausyti įdomią ir naudingą paskaitą apie klausos svarbą. Šią paskaitą skaitė atstovės iš UAB „Opera - klausos sprendimai": klausos protezavimo specialistė Jolanta Micevičienė ir marketingo vadovė Dalia Grigaitienė.
Lektorė Jolanta Micevičienė išsamiai papasakojo kas yra klausa, kaip mes girdime. Taip pat kalbėjo apie klausos sutrikimus, jų priežastis ir pasekmes, kiek svarbi žmogaus gyvenimo kokybei klausos reabilitacija. Kalbėjusioji pateikė informaciją apie klausos aparatų kompensaciją iš Ligonių kasų ir papasakojo apie UAB „Opera – klausos sprendimai” teikiamas paslaugas, kuri viena pirmųjų sudarė sutartį su VLK ir aptarnauja besikreipiančius dėl kompensuojamųjų klausos aparatų bei pakvietė nemokamai klausos patikrai.
Jolanta Micevičienė schematiškai paaiškino žmogaus ausies sandarą ir papasakojo apie klausos sutrikimus. Tai trečia dažniausiai diagnozuojama liga pasaulyje po artrito ir širdies ligų. Beveik 466 mln. žmonių skundžiasi sutrikusia klausa, iš jų 34 mln. – vaikai. Prognozė verčia sunerimti, nes manoma, kad iki 2050 m. klausos sutrikimai bus diagnozuoti daugiau kaip 900 mln. žmonių. Klausos sutrikimų turinčių žmonių skaičius Lietuvoje taip pat nedžiugina.
Statistiniais duomenimis, 2020 m. sutrikusi klausa nustatyta 40 782 žmonėms, o 2023 m. – jau 76 970 žmonių. Lektorė taip pat pateikė įdomių faktų apie klausą. Ar gali klausa sustiprinti skonio receptorius? Atlikti tyrimai su hipoteze, patvirtino, kad klausa yra vienas iš mūsų skonio receptorių. Tyrimo metu pasitelkta vynas ir muzika. Naudotas tas pats vynas skirtingose aplinkose: tyloje ir grojant muzikai. Tyrimo rezultatai įdomūs: ten, kur grojo muzika vynas būdavo skanesnis ir jį vertindavo kaip brangesnį vyną. Taip pat aukšti garsai (pvz., smuiko melodija) gali sustiprinti saldaus skonio pojūtį, o žemi garsai (pvz., bosinė gitara) gali padėti labiau pajusti kartumą.
Ir vis dėlto, kas yra klausos sutrikimas? Lektorė paaiškino, kad tai tam tikrų dažnių suprastėjęs girdėjimas (kai sunku sekti, suprasti pokalbį ar išgirsti tam tikrus garsus). Daugumai žmonių klausos sutrikimai vystosi palaipsniui, vos pastebimai. Mažesnei daliai klausos sutrikimai pasireiškia staiga. Taip pat Jolanta Micevičienė papasakojo apie klausos sutrikimo priežastis: jos gali būti genetinis sutrikimas ir paveldėjimas, infekcija ir virusinės ligos, intoksikacija, trauma (pvz., galvos smegenų), centrinės nervų sistemos susirgimai, klausos organų ligos dėl amžiaus, gretutinės ligos, nuolatinis triukšmas. Dauguma žmonių su klausos sutrikimu pakankamai gerai girdi tylioje aplinkoje, tačiau turi keblumų bendraujant triukšme. Vadinasi, gali puikiai susikalbėti su gydytoju kabinete, todėl gydytojas šios problemos gali ir nepastebėti. Lektorė paaiškino, kaip atpažinti žmogų, kuris turi klausos sutrikimą. Toks žmogus dažnai prašo pakartoti mintį, jam sunku sekti pokalbį, kuriame dalyvauja daugiau nei du asmenys, sunku suprasti nežiūrint pašnekovui į veidą (seka lūpas), žmogui atrodo, kad kiti kalba prislopintu balsu, sunkiau išgirsti triukšmingoje aplinkoje, dažnai susilieja žodžiai, kuriuose yra daugiau skardžių raidžių: c, č, š, s, k, g, t.
Klausos sutrikimai yra trijų tipų: konduktyvusis, neurosensorinis ir mišrus. Klausos sutrikimai taip pat klasifikuojami: sveika klausa – 0-20 db, nežymus neprigirdėjimas – 21-40 db, vidutinis neprigirdėjimas – 41-70 db, sunkus neprigirdėjimas – 71-90 db ir labai sunkus neprigirdėjimas – daugiau kaip 91 db.
Kalbėjusioji akcentavo labai svarbią klausos reabilitaciją. Ilgalaikis klausos susilpnėjimas ar praradimas žmogui gali turėti itin neigiamų psichologinių, sveikatos ir socialinių pasekmių. Todėl nereabilituojamas klausos sutrikimas glaudžiai susijęs su nuovargiu, įtampa, stresu ir depresija; bendravimo vengimu ir pasitraukimu iš socialinio gyvenimo; socialine atskirtimi bei vienatve; sumažėjusiu budrumu ir padidėjusia rizika asmeniniam saugumui; sutrikusia atmintimi ir nesugebėjimu mokytis naujų užduočių, sumažėjusiu darbingumu ir atlyginimo galimybėmis; pašlijusia psichologine ir bendra sveikata.
Klausytojai buvo supažindinti su klausos aparatais ir atkreiptas dėmesys, kad klausos aparatai klausos sutrikimo neišgydys, bet padės žmogui gyventi pilnavertį gyvenimą ir paaiškino kaip galima įsigyti klausos aparatą.
UAB „Opera – klausos sprendimai” marketingo vadovė Dalia Grigaitienė pristatė organizacijos misiją – suteikti žmonėms galimybę vėl girdėti ir klausytis bei gyventi pilnavertį gyvenimą. Ji informavo, kad nuo 2013 m. klausos reabilitacija pasinaudojo 32 969 asmenys. Klausos reabilitacijos paslaugos teikiamos 19 Lietuvos miestų, kuriuose yra 20 Opera – klausos centrų. Lektorė akcentavo, kad klausos aparatas ne prekė, bet medicinos priemonė, o šie centrai – ne parduotuvės, juose kasdien teikiama individuali kvalifikuota pagalba parenkant tinkamiausią klausos aparatą ir dar kartą pakvietė iki gruodžio 1 d. (imtinai) nemokamai atvykti pasitikrinti klausą.
Nuoširdžiai dėkojame UAB „Opera – klausos sprendimai” atstovėms už išsamią, naudingą ir įdomią klausos sutrikimų paskaitą.
Pranešimą parengė Nijolė Bielinienė, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė
Sigitos Eimutienės ir Nijolės Bielinienės nuotraukos
