
Adventiniai palinkėjimai
Nesustodamas skuba laikas. Jau įpusėjo gruodis. Miestas puošiasi šventiniu apdaru, žmonės perka dovanėles, su vaikučiais lanko eglutę. Visur jaučiasi šventinis šurmulys. Bet ar visada skubėdami švęsti susimąstome? Gal reikėtų truputį stabtelėti. Kol kas. Juk Adventas - Kristaus laukimo laikotarpis.
Slenka gruodis iš lėto
Tarsi debesys – pilkas,
Nei saulutės, nei sniego,
Naktys juodos ir ilgos.
Nors ir puošiasi miestas,
Žybsi gatvės lemputėm,
Ir eglutė jau šviečia –
Prie jos kviečia pabūti,
O širdy kažko tuščia
Ir nedžiugina niekas…
Tylos noris trupučio –
Susikaupt, pamąstyti.
Patylėjus , nurimus
Į save atsigręžti…
Į Advento vainiką
Žvakę įžiebiam trečią.
Sukalbėkim maldelę,
Dangun mintį nukreipkim,
Ruoškim Viešpačiui kelią,
Laukim, kvieskim ateiti.
Gražaus, prasmingo laukimo!
Elena Jucienė, Literatūros fakulteto lankytoja
***
Užgimimas atžengia į žemę ir taikos,
Žmogaus iškamuoto pažaist likimu –
Žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką,
Reiškia, didelę laimę parnešt į namus.
Antanas Miškinis
Šventų Kalėdų laukimo tarpsnis – adventas, tarsi, norint paskubinti niūriausias, gamtos požiūriu, dienas, suskirstytos advento savaitėmis, kurios turi savo intenciją. Sulaukėme trečios advento savaitės – Vilties, Tikėjimo ir Meilės. Uždegsime trečiąją Piemenėlių žvakę.
Savaitė, kuri įprasmina, duoda žmogui daug peno apmąstymams. Viltis tai tikėjimas į gerą, o tikėjimas, kad sulauksime gyvenimo be apgaulių, karų, veidmainysčių. Tikėjimo į išminties, proto pergalę, ateis protu ir meile pagrįsti žmonių santykiai, iškils mokslo laimėjimai padedantys žmonėms sukurti gerovės gyvenimo sąlygas suteikiančias viltį vedančias į meilę, draugystę, ištikimybę.
Viltis žmogų lydi viso gyvenimo keliais, sunkiausiose situacijose atsiranda išeitis ar net išsigelbėjimas. Padėjus vienam žmogui, seka grandininė reakcija, tampa laimingesnis ir šalia esantis, arba atsakingas už jį.
Kiek galima rasti pavyzdžių, atrodo nepagydomas – pagijo, beviltiškoje padėtyje rado išeitį, išsigelbėjimą. Vieno ištiesta ranka kitam tapo gyvenimu.
Degdami trečią advento, Piemenėlių žvakę pagalvokime kas šalia mūsų. Vienam reikia nušluostyti ašaras, antram ekonominės paramos ar paprasčiausio žodžio – neužmiršau, aš šalia, aš atvažiuosiu, aš paremsiu. Nedaug, bet tikėjimo, kad kažkas išties tau ranką reikiamu momentu, nenusisuks, neužmirš. Reikia nedaug, bet reiškia labai daug.
Tikėjimas, viltis, meilė yra pagrindiniai jausmai, be kurių gyvenimas būtų – juoda karalystė.
Uždekime trečiąją advento žvakę kiekvienas savo širdyje, o ji švies aplink tave esantiems, pulsuos gerumu, gal ir bus ta pagalba kurios jam šiandien reikia daugiausiai.
Uždekime Piemenėlių žvakę.
Bronislava Nainienė, Literatūros fakulteto lankytoja
Kristinos Sadauskienės nuotrauka



