O kad šis, buvusios Jurgynės pastatas, su laiku taps vienu iš daugelio įstabiųjų Vilniaus paminklų ir savo istorija mus sužavės, sužinojome iš D. Pocevičiaus. Jis save pristatė: „Gidas, mėgstantis save vadinti tiesiog miesto tyrinėtoju, parašęs knygas apie Vilnių.“ Jautėmės pakylėtai, nes …
*** Su meilės, pagarbos Neišsakytais žodžiais Vėlinamės… Virpa vėjuje Žvakių liepsnelės. Vėlinės Mamai Ten, po žeme Tik Tavo juoda suknia, O Tu virš debesies Ant mėnulio ragelio supies Vėl jauna ir laiminga. Bet ir iš Anapus Tavo meilės galia Mane …
Vėl lapkritis. Lapų ant žemės daugiau, nei ant plinkančių medžių šakų. Kažką įkyriai aiškindamas, palangėn nesiliauja barbenti lietus. Šalto vėjo gūsis, įsiveržęs pro atvirą langą, paglosto skruostą. Lyg kažkieno nematomas prisilietimas… Vėl… Vėlinių dieną ruduo pasiuto vėju ir lietumi, krapštydamas žmones …
Dabar einu į didžią tylumą, Į tylumą, palaimintą ir didžią… (V. Mykolaitis-Putinas) Artėjant Vėlinėms, lapų auksu nužertu taku pro Vėlių vartelius Amžinybėn iškeliavo ilgametis MČTAU bendruomenės narys, aktyvus Literatūros fakulteto klausytojas, Garbės lektorius Leopoldas Stanevičius. Knygų redaktorius, vertėjas, poetas, satyrikas–humoristas …
K. Sadauskienė pasakoja, kad šiemet MČTAU literatų laukė dar gausesnis jų būrys, pasiruošęs kartu praleisti literatūrinę popietę, kuriai vadovavo socialinė darbuotoja Vilma. Dar kelios merginos rūpinosi vežimėliuose sėdinčiais. „Malonu buvo matyti, kad tokios jaunos darbuotojos taip rūpestingai ir nuoširdžiai atlieka …