
Brangiausias iš protėvių paveldėtas kultūros lobis
Literatūros fakulteto klausytojai paminėjo Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Literatai susidomėję išklausė dekano Jono Kirtiklio parengtą pranešimą apie lietuvių kalbą – jos ypatybes, unikalumą, reikšmę lingvistikos mokslui.
Jungtinės Tautos nuo 1999 metų vasario 21-ąją paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena. Ką reiškia tautai gimtoji kalba? Į šį klausimą dar XVI amžiuje atsakė Mikalojus Daukša: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
Lietuvių kalba – pats didžiausias, brangiausias iš protėvių paveldėtas kultūros lobis. Tai sena ir turtinga, šimtmečiais puoselėta pasaulio kalba, garbingai išlaikiusi ne vieną istorinių sunkmečių egzaminą. Ne veltui ji yra lingvistų tyrimo objektas, ne veltui mūsų kalba domisi užsienio mokslininkai.
Kodėl tokiuose universitetuose kaip Kembridžas ir Oksordas yra dėstoma lietuvių kalba? Dėl savo archaiškumo ji domina lingvistus kaip priemonė suprasti indoeuropiečių prokalbę. Antoine Meillet (Antuanas Mejė), prancūzų lingvistas teigė: „Indoeuropiečių kalbų studijoms lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, įsiklausęs į lietuvių kalbą, sutiks, kad tai gražiausia kalba. Jei norite išgirsti, kaip Adomas ir Ieva kalbėjo rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“.
Lietuvių kalbos svarbą mokslui pažymėjo pasaulinio garso filosofas Imanuelis Kantas, tvirtinęs, kad lietuvių kalbą būtina išsaugoti prūsų Lietuvos mokyklose ir bažnyčiose – kalba yra svarbiausia lietuvio „charakterio formavimo ir išlaikymo priemonė“, pabrėžęs, jog senos lietuvių tautos kalba labai svarbi mokslui, galinti daug pasakyti apie pasaulio tautų praeitį.
Jūratė Regina Statkutė de Rosales, lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja, parašė knygą „Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Levino šaknis”, kurioje bando pažvelgti, kiek jaunystėje įgytoje kalboje glūdinti gilioji filosofija gali lemti žmogaus galvoseną visą jo gyvenimą.
Georgas Sauerweinas (Jurgis Zauerveinas), vokiečių publicistas, poetas ir lingvistas, kurio eilėraštis „Lietuviais esame mes gimę“ tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, apie lietuvių kalbą sakė: „Jei žmonijoje tautos vertė būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoje eilėje tarp visų Europos gyventojų. Lietuvių kalba daugeliu atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė priemonė už bet kurią kitą kalbą Europoje ir būtent per savo formų gausumą ji daug gražesnė už kitas kalbas“.
Pranešimo pabaigoje prelegentas aptarė lietuvių kalbos tarmių žemėlapius, paruoštus pagal Antano Baranausko ir Kazimiero Jauniaus koncepcijas, pateikė įdomesnių faktų apie lietuvių kalbą, pavyzdžiui, koks yra ilgiausias lietuvių kalbos žodis. Kasdienėje kalboje vartojamas retai, tačiau parodo, kokia sudėtinga ir lanksti yra lietuvių kalbos žodžių daryba. Žodis, sudarytas iš 34 raidžių! – nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.
Renginio dalyvė Genovaitė Grušienė gimtąja aukštaičių tarme paskaitė savo sukurtų eilėraščių.
Sveikiname visus lietuvius Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga! Didžiuokimės ir puoselėkime savo unikalią gimtąją kalbą.
Vilija Kozyrevienė, Literatūros fakulteto klausytoja
Genovaitės Grušienės nuotraukos






