
Lūžiai be įspėjimo!
Kaip įprasta antradieniais, šį kartą paskaita diskusija „Osteoporozės rizika“ sudomino daugelį MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto studentų. Žmogaus kaulai nuolat keičiasi. Vaikystėje kaulai yra minkšti, vėliau kietėja ir tampa tvirčiausi apie 30-uosius gyvenimo metus. Vystantis osteoporozei, jokių simptomų žmogus nejaučia. Liga dažniausiai diagnozuojama per vėlai – lūžus kaului. Apie tai išsamiai susirinkusiems senjorams pasakojo gydytoja gerontologė Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė.
Osteoporozė – dažniausia metabolinė kaulų liga, kuria pasaulyje serga apie 200 mln. žmonių, Lietuvoje serga apie 250 tūkst. gyventojų. Tai sisteminė kaulų liga, pasižyminti kaulinio audinio tankio sumažėjimu ir mikroarchitektūros pokyčiais, dėl kurių kaulai tampa trapesni, o lūžių rizika žymiai padidėja. Su osteoporoze susiję lūžiai dažniausiai pasitaiko klubo, riešo ar stuburo srityje.
Lektorė senjorus supažindino su visomis kaulų funkcijomis. Osteoporozę pavadino „tyliąja epidemija“, kurios dažniausias simptomas – skausmas, kai kaulų lūžiai įvyksta net dėl menkų traumų. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys. Ligos priežastys gana įvairios. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė. Moterų sergamumui įtakos turi menopauzė ir jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, kai prarandama iki 15 proc. kaulų masės.
Tačiau osteoporoze serga ir jauni žmonės. Pagal priežastis osteoporozė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė arba senatvinė osteoporozė būdinga vyresniems abejų lyčių individams. Liga pasireiškia maždaug 1 iš 3 vyresnių nei 50 m. moterų ir 1 iš 5 vyresnių nei 50 m. vyrų. Antrinė osteoporozė gali išsivystyti dėl įvairių kitų priežasčių: skydliaukės, inkstų, plaučių ar žarnyno, genetinių ligų. Kartais ją sukelia įvairūs vartojami vaistai.
Taip pat osteoporozinis griuvimas gali įvykti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl amžiaus, kitos ligos ar būklės, susilpnėjusios klausos, pablogėjusios regos, psichotropinių vaistų vartojimo, atramos – judamojo aparato, nervų ir kitų sistemų ligos ar būklės, trikdančios pusiausvyrą ar koordinaciją.
Neretai nestiprus griuvimas, staigus judesys ar net neatsargus judesys lovoje sukelia kaulų lūžius. Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubuo, žastikaulis. Ypač skausmingi – slankstelių lūžiai. Vienas iš pirmųjų ligos simptomų dažnai būna juosmens skausmas, naktinis mėšlungis. Pavojingiausi yra šlaunikaulio lūžiai (ypač šlaunikaulio kaklelio). Osteoporozė neretai nustatoma kompiuterine tomografija arba rentgenu.
Ilgą laiką be klinikinių simptomų besivystanti liga gali būti diagnozuojama vėlyvųjų ir pažengusių stadijų tik įvykus komplikacijai – kaulų lūžiui. Negydyta osteoporozė sukelia ne tik sunkius fizinius simptomus (kaulų lūžius, su jų gijimu susijusius nepatogumus), bet ir paveikia psichosocialinį žmogaus gyvenimą – gebėjimą pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais, pasitikėjimą savimi, bendravimą su artimaisiais.
Osteoporozės gydymas yra ilgalaikis, individualus, siekiantis sumažinti netrauminių lūžių riziką, apsaugoti nuo naujų lūžių. Specifinis medikamentinis gydymas derinamas su bendrosiomis kaulų mineralizaciją gerinančiomis priemonėmis.
Siekiant išvengti „tyliosios epidemijos“ pasekmių, medikai primygtinai rekomenduoja: kasdien aktyviai judėti, mėgautis sveika mityba ir gyvensena, nepamiršti vartoti kalcio ir vitaminą D, saugotis griuvimų, treniruoti pusiausvyrą ir laikyseną. Taip pat būtinos specialios mankštos. Patartina vengti staigių judesių, avėti patogią avalynę. Valgyti daugiau daržovių ir fermentuotų maisto produktų. Ilgiau miegoti gerai vėdinamame kambaryje.
Stebėkite savo organizmo siunčiamus neįprastus signalus ir nenumokite ranka į atsiradusius negalavimus. Juk laiku pastebėta liga ar jos simptomai gali būti visiškai nesunkiai pagydomi. Tad būkite atidesni ir sveikesni.
Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos









