Palengvėja, kai suvoki, jog ir senatvė turi šviesųjį veidą. Nebijai būti savimi, priimi save tokį, koks esi, supranti, jog žmogaus savitumas – prigimtinė vertybė, sielos esmė, todėl ieškai kelio, kaip išreikšti save. Nors negalvojau apie savo eilių knygą, bet netikėtai …
*** Spalio 9 ir 10 dienomis Literatūros fakulteto seniūnė Kristina Sadauskienė pakvietė savo kolegas literatus į Vilniaus senąjį teatrą žiūrėti režisieriaus Jono Vaitkaus dramos spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Floriano Zellerio pjesę „Tėtis“, kurioje pagrindinio herojaus – tėvo Andrė – vaidmenį …
Teko girdėti, su kokiu jaunatvišku širdies virpuliuku autorė laukė šios knygos ir kaip greitai, tik ką atvežtą iš spaustuvės, ji ėmėsi dalinti ją savo bičiuliams taip, kaip daugybę metų ji dalino save mokslui, namų židinio puoselėjimui, darbui, vaikams. Ilgai brandintas …
Pirmąją dalį „Kelias į save“ autorė pradeda eilėraščiu-susimąstymu „Gyvenimo spalvos“, keldama klausimą – kas yra gyvenimas? Tai graži, dvejonėmis grindžiama poetinė vizija, kuri tarsi kamertono skambesys nuteikia ir parengia skaitytoją kitų eilėraščių suvokimui, nes „Gyvenimas spalvotas:/ Zuikutis saulės,/ Paniręs debesis,/ …
Nuotraukų buvo tiek, kad net sunku jas visas aprėpti. Bet kai pradėjau jas peržiūrinėti, supratau, kad vien nuotrauka – dar ne pasakojimas. Tik vaizdas. O aš norėjau daugiau. Todėl nusprendžiau – atsisakyti „pagrindinio teksto“ idėjos. Neberašyti vieno bendro aprašymo, o …