Čiurlionio metai Kultūros fakultete

Sunku būtų buvę ką nors originalaus sugalvoti, jeigu ne žiniasklaidoje paskelbtas projektas „Čiurlionio kelias“ (ciurlioniokelias.lt), beje, sukurtas dar 2019 m. Pasirodo, tai pirmasis Lietuvoje sertifikuotas kultūros kelias, nors kitose šalyse tokių kelių yra jau labai daug: pvz., Ispanijoje tokių kelių yra apie 130, o Vokietijoje – apie 150.

Čiurlionio kelią Lietuvoje sudaro visi su Čiurlioniu, kaip kūrėju ir asmenybe, susiję memorialiniai objektai, jo atminimą įprasminantys ženklai, esantys Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Palangos miestuose ir Varėnos, Rietavo, Plungės rajonuose. Tai ir nuolat veikiančios, ir teminės informacinės parodos, edukaciniai užsiėmimai, muzikos festivaliai, koncertų ciklai ir kiti renginiai.

Čiurlionio metų programą pradėjome nuo įvadinių paskaitų. Profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė papasakojo apie Čiurlionį, kaip kūrėją, dirbusį be galo intensyviai, kai skubėdavo pabaigti vieną paveikslų ciklą, nes mintyse jau regėjo kitus, būsimo ciklo vaizdus.

Per kitą profesorės paskaitą buvo labai įdomu sužinoti apie dar 1965 m. pradėtą rengti Čiurlionio vardo konkursą, kuris iškart po Nepriklausomybės atgavimo – 1991 m. tapo tarptautiniu konkursu. Jį ilgus metus globojo ir puoselėjo iškilios asmenybės – M. K. Čiurlionio sesuo Jadvyga Čiurlionytė, prof. Vytautas Landsbergis, daugelis žymių pianistų ir vargonininkų.

Kultūros fakultetas didelis – apie 950 klausytojų, todėl dauguma renginių organizuojami grupėse. Daugelis grupių yra jau aplankę Čiurlionio namus Vilniuje ir klausęsi šių namų direktoriaus Roko Zubovo atliekamų Čiurlionio kūrinių ir jo be galo nuoširdaus ir įtaigaus pasakojimo apie savo prosenelį Mikalojų Konstantiną. Šiuo metu Čiurlionio namai Vilniuje organizuoja ir teatralizuotas edukacijas, tad grupės iki 30 žmonių gali jas aplankyti.

Taip pat grupėms siūloma aplankyti Pojūčių meno centrą (A. Vienuolio g. 4), kuriame galima pamatyti virtualios realybės filmą „Angelų takais“, o nuo vasario 21 d. bus galima panirti į „Pasaulių sutvėrimą“. Abu filmai sukurti pagal Čiurlionio paveikslų ciklus. Atrodo, kad Čiurlionis kūrė savo paveikslus tarsi numatydamas ateities technologijas, pajėgiančias iš dvimatės plokštumos sukurti begalines erdves.

Kultūros fakulteto menų istorijos katedra yra užmezgusi ryšius ir su Šiuolaikinio meno centru (ŠMC). Apie 120 fakulteto klausytojų lankėsi 15 Baltijos trienalėje „Ta pati diena“ kartu su parodos edukatore. Vėliau paroda buvo aptariama, dalijamasi įspūdžiais ir nuomonėmis apie konceptualųjį meną. Tiesa, susižavėjusių šia paroda buvo nedaug, bet dauguma pripažino, kad tokia pažintis yra labai įdomi. Todėl ir Čiurlionio metų programoje numatytas nuo vasario 14 d. ŠMC atidaromos parodos „Kūno kultūra“, skirtos Čiurlionio metams, lankymas. Daugeliui gali atrodyti, ką bendro su Čiurlioniu gali turėti tokios šiuolaikinio konceptualaus meno parodos. Bet juk ir Čiurlionis buvo savo laikmečio novatorius! Ir taip pat daugelio nesuprastas. Štai kaip apie jį rašė amžininkas, kritikas ir poetas, Adomas Jakštas: “Čia jau ne dailė, ne simbolizmas, bet stačiai kažkoks „abrakadabrizmas“, kuriame grožio nėra nė krislelio; jo vietą užima kažkoks nenatūrališkai keistas nepaprastumas…“

Čiurlionio kelio žemėlapyje nurodyti visi su Čiurlionio asmenybe ir kūryba susiję objektai. Vien Vilniuje jų priskaičiuojama 26. Per vieną dieną sunku būtų visus ir apeiti. Programoje numatytas pasivaikščiojimas po Vilnių aplankant dalį su Čiurlioniu siejamų vietų.

Pavasarį ir vasarą numatytos edukacinės išvykos į Druskininkus, Kauną, Plungę, aplankant su Čiurlioniu susijusias vietas.

Baigiamasis renginys planuojamas Čiurlionio menų mokykloje – koncertas ir programos aptarimas.

Irena Burdulytė, Kultūros fakulteto Menų istorijos katedros vadovė

Autorės nuotraukos