Ilga ir įdomi kelionė į Briuselį

Iš MČTAU keliavo 15 senjorų. Tuo pačiu autobusu važiavo ir Šiaulių, Jonavos bei Marilampolės TAU nariai. Tad viso buvo pusė šimto keliautojų, dar gidas ir du vairuotojai.

Keliavo aktyvūs ir ištvermingi senjorai. Autobusas iš viso į abi puses nuvažiavo apie 4 tūkst. kilometrų, o sustojus miestuose, ekskursantai nueidavo po 10 tūkstančių ir daugiau žingsnių.

Anksti ryte išvažiavus iš Vilniaus, vėlų vakarą pavyko pasiekti Drezdeną, ten buvo ir nakvota. Kitą rytą buvo galimybė apžiūrėti šį Vokietijos miestą. Čia gyvena per pusę milijono žmonių. Drezenas – gražus Vokietijos miestas, garsėjantis savo meno galerijomis, Dievo Motinos katedra – viena didžiausių protestanų bažnyčių, Teatro aikšte, Briulio terasa, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Elbę. Ekskursantai galėjo tai apžiūrėti. Tiesa, per Antrąjį pasaulinį karą Drezdenas buvo subombarduotas. Pokariu buvo nuspręsta Drezdeno centrą atstatyti, išlaikant istorinę dvasią. Per dešimtmečius šiam miestui, kaip meno ir kultūros centrui, sugrąžinta didelė dalis jo buvusios didybės. Atkurta buvo taip, jog atrodė, kad tie pastatai atrodo lyg autentiški.

Iš Drezdeno pajudėta Briuselio link. Įdomu, kad buvo keliauta trimis šalimis – per Vokietiją, tada kirsti Nyderlandai ir įvažiuota į Belgiją.

Briuselyje pagrindinis tikslas buvo apsilankyti EP, susitikti su į šią kelionę pakvietusiu V. Andriukaičiu. Tai įspūdingo dydžio pastatas, kuriame posėdžiauja ir sprendimus svarsto 720 tiesiogiai išrinktų narių. Jie yra susiskirstę į aštuonias frakcijas, į kurias buriasi ne pagal pilietybę, bet pagal politines pažiūras.

Smalsūs senjorai vaikščiojo EP koridoriais, važiavo liftu, apsilankė erdvioje plenarinių posėdžių salėje. Ten dirbantys Lietuvos atstovai pasakojo ekskursantams apie EP veiklą. Galiausiai lietuviškų TAU senjorai susitiko su V. Andriukaičiu. Betarpiškai pasisveikinęs ir paspaudęs rankas, europarlamentaras papasakojo apie EP ir savo veiklą.

“Noriu jus pasveikinti, kaip pačius svarbiausius šio parlamento žmones, – sakė V. Andriukaitis. – Jūs esate Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiai.“

Europarlamentaro teigimu, Europos Sąjunga yra kiekvieno iš mūsų namuose, ir čia, EP, visi mes esame šeimininkai.

V. Andriukaitis sakė, kad EP jis yra narys Aplinkos, Visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų, taip pat Konstitucinių reikalų komiteto pavaduojantis narys. Pažymėjo, kad pagrindinis jo tikslas yra sustiprinti Europos Sąjungą. Teigė, jog dirba nuo 8 iki 22 valandos. Priminė, kad jam – beveik 74 metai.

Pasak V. Andriukaičio, Lietuvoje vis dar daug autoritarinio mąstymo, nors mūsų šalis yra parlamentinė respublika su kai kuriais prezidentinio valdymo aspektais. Europarlamentaras pažymėjo, kad visi Europos Komisijos komisarai iš Lietuvos dirbo gerai. Sakė, kad kai kurie mūsų šalies europarlamentarai neturi noro lankytis ir dirbti EP. Tad išsakė ir gerų žodžių, ir kritikos.

Vizito į EP pabaigoje keliautojai buvo ekskursijoje po Parlamentariumą. Čia buvo galima susipažinti su Europos Sąjungos istorija ir dabartimi.

Po to buvo apžvalginė ekskursija pėsčiomis po Briuselio senamiestį. Senjorai aplankė Gran Plasą (Didžiąją aikštę) – vieną gražiausių aikščių Vakarų Europoje, apžiūrėjo miesto simbolį „berniuką”, Karalių rūmus. Turėjo laiko savarankiškai pasivaikščioti po Briuselio centrą, atsigerti kavos ar nusipirkti garsaus belgiško šokolado.

Grižtant iš Briuselio į Vilnių keliautojai aplankė du Vokietijos miestus – Kelną ir Goslarą.

Kelnas didžiuojasi 12 romaninių bažnyčių ir viena garsiausių katedrų Europoje. Senjorai grožėjosi didinga Kelno katedra, žymiausiu gotikiniu statiniu Vokietijoje. Tai trečia pagal aukštį bažnyčia pasaulyje. Tokia aukšta, kad nebuvo paprasta nusifotografuoti jos fone. Po to senjorai vaikščiojo po miesto gatves, skirtas vien pėstiesiems.

Goslaras – tai senas istorinis Vokietijos miestas, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 922 metais. Autentiškas, nes per Antrąjį pasaulinį karą nenukentėjo. Todėl buvo malonu pamatyti miestą su senoviniais pastatais, pasivaikščioti gatvėmis, primenančiomis praėjusius šimtmečius. Centrinėje miesto aikštėje yra pastatas, kurio viršuje – grojantis laikrodis su judančiomis figūromis. Keliautojai suspėjo pasiekti aikštę pačiu laiku, kai keitėsi valandos, todėl turėjo galimybė išgirsti bei pamatyti, kaip skambėjo laikrodis ir sukosi figūros.

Iki Lietuvos dar buvo likęs netrumpas kelias per likusią Vokietijos dalį ir visą Lenkiją. Vilnių MČTAU senjorai pasiekė kitą naktį, kiek pavargę, bet smagūs dėl kelionėje patirtų įspūdžių.

Rasa Pakalkienė

Autorės nuotraukos