
„Tylioji žudikė“ tarp mūsų
Turbūt beveik visi galvojame, kad iš tikrųjų mokame taisyklingai matuoti kraujo spaudimą. Juk koks čia mokslas – uždedi manžetę, priputi oro ir skaičiukai dviejose eilutėse rodo tavo arterinį ir veninį kraujo spaudimą? Deja, tokia nuomonė klaidinga. Todėl MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto paskaitoje diskusijoje „Inovatyvios technologijos. Savarankiškas kraujospūdžio matavimas“ lektoriai Microlife atstovai Darius Milkevičius ir Erika Vitkauskienė mokė susirinkusius studentus tiksliai pasimatuoti savo kraujospūdį.
Remiantis tyrimais, maždaug vienas iš trijų lietuvių turi padidėjusį kraujo spaudimą (arterinę hipertenziją), bet pusė apie tai net nežino. Dažnai hipertenzija dar vadinama „tyliąja žudike“, mat pernelyg didelis kraujo spaudimas, jei jis ilgai nekontroliuojamas, gali pakenkti kraujagyslėms ir kitiems organams.
Nuo senų laikų širdies ir kraujagyslių ligos vadinamos žmonijos rykšte. Ir šiandien širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra labai skaudi mūsų problema. Todėl gydytojai rekomenduoja namuose turėti individualų kraujospūdžio ir pulso matuoklį bei medicininį bekontaktį plačios naudojimo paskirties (kūno, aplinkos, skysčių ir kitų objektų matavimui) termometrą.
Kraujo spaudimas yra matuojamas kraujospūdžio matavimo aparatais ir dažniausiai matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg). Kraujospūdžio rodmenis sudaro du skaičiai: pirmasis skaičius (sistolinis slėgis) rodo didžiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, o antrasis skaičius (diastolinis slėgis) – mažiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles.
Kraujo spaudimas svyruoja visą dieną ir dažnai kinta, priklausomai nuo emocijų ir fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, kraujospūdis pakyla pykstant ar jaučiant nerimą, o sumažėja poilsio, miego metu.
Nekontroliuojama hipertenzija gali sukelti komplikacijas, tokias kaip: miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą; aortos išsiplėtimą ar plyšimą; širdies nepakankamumą; inkstų funkcijos nepakankamumą; regos sutrikimus ar net apakimą; problemų dėl atminties. Gali paveikti gebėjimą mąstyti, prisiminti ir mokytis; demenciją, nes susiaurėjusios ar užsikimšusios arterijos gali apriboti smegenų kraujotaką bei kt.
Keletas patarimų kaip pasirengti ir kaip tiksliai matuoti kraujo spaudimą.
Pasirinkite ramią aplinką, sočiau pavalgę palaukite nors dvi valandas. 30 minučių iki matavimo nerūkykite ir negerkite kavos, prieš matavimą venkite fizinės veiklos, pasinaudokite tualetu. Nematuokite spaudimo, jei jaučiate stresą. Prireikus nusiimkite ranką veržiančius papuošalus. Rankovės stenkitės neužraitokite. Matavimo metu: nekalbėkite, sėdėkite atsilošę, užvyniokite manžetę ant žasto 2-3 cm aukščiau rankos sulenkimo. Žastas turi būti širdies lygmenyje, nelaikykite kojos ant kojos, patogiai remkitės pėdomis į grindis. Matuokite bent du kartus per dieną: rytais prieš valgį ir vaistų gėrimą ir vakarais prieš einant miegoti, prieš geriant vaistus ar kt.
Kraujospūdis nuolat kinta, todėl kaskart stenkitės atlikti bent po du matavimus.
Tarp matavimų darykite bent 1 minutės pertrauką.
Įsidėmėkite. Vidutinis optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Atsižvelgiant į amžių, šios ribos gali kisti, pavyzdžiui, 6–13 metų amžiaus vaikų optimalus kraujospūdis yra 105/70, o 60–64 metų amžiaus žmonėms normalus yra ir 134/87. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikoma situacija, kai sistolinis kraujospūdis yra lygus arba didesnis 135 mmHg, o diastolinis – 85 mmHg.
Stebėkite savo kraujospūdį. Jei reikia, vartokite vaistus ir jausitės ramesni ir sveikesni.
Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos