Kas kuria mūsų tapatybę

Profesorius, socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas – žinomas viešųjų paskaitų lektorius, devynių knygų apie gyvensenos kultūrą autorius, reprezentacinių renginių moderatorius ir išskirtinių kelionių po Prancūziją vadovas, ir jo paskaitos tema suintrigavo klausytojus. Gausi auditorija pradžiugino ir svečią.

Nors paskaitos tema „Savivaizdis kaip suvokiama tapatybė“ skambėjo pakankamai teoriškai, profesorius pradėjo nuo kalbos vartojimo ir gebėjimo susikalbėti. Pasakojimą nuolat praskaidrinantis nuotaikingais pavyzdžiais iš gyvenimo, kelionių nuotykių ar kitų patyrimų profesorius įrodė, kad savivaizdis yra pagrindas, ant kurio kuriama žmogaus tapatybė. Kuo savivaizdis yra realistiškesnis ir pozityvesnis, tuo tvirtesnė ir autentiškesnė tampa asmens tapatybė.

Žmogaus suvokimas apie save: kas jis yra, koks jis jaučiasi ir kaip mano atrodantis kitų akyse, – ne tik išorinė išvaizda, bet ir vertybės, gebėjimai, charakterio bruožai bei gyvenimo patirtys. Per savęs suvokimą žmogus apibrėžia savo vietą pasaulyje. Vaikystėje žmogus dažnai save mato per kitų vertinimus – tėvų pagyrimus ar kritiką, mokytojų pastabas, bendraamžių nuomonę. Vėliau savivaizdis tampa sąmoningesnis, tačiau išlieka jautrus aplinkos vertinimams. Pavyzdžiui, dažna kritika gali sumažinti pasitikėjimą savimi, o palaikymas – sustiprinti tikėjimą savo gebėjimais. Lygindamasis su kitais, žmogus gali pradėti nuvertinti savo išvaizdą, pasiekimus ar gyvenimo būdą. „Nežiūrėkite savo jaunystės nuotraukų“, – juokavo profesorius Eugenijus Skerstonas.

Kalbėta ir apie stereotipus bei stigmas, madą ir stilių, skonį, skoningumą bei meniškumą. Stilius – tai individualus mados interpretavimas. Skirtingai nei mada, stilius labiau siejasi su savivaizdžiu, leidžia žmogui sąmoningai kurti savo įvaizdį, gali tapti pasipriešinimu stereotipams. Kai žmogus renkasi stilių, atitinkantį jo vertybes ir charakterį, jo įvaizdis tampa artimesnis tikrajai tapatybei.

Profesorius priminė ir natūralumą kaip autentiškumo ženklą. Ar natūralumas reiškia drąsą būti savimi, net jei tai neatitinka mados ar stereotipų? Tik sąmoningai pažindamas save ir kritiškai vertindamas aplinkos įtaką žmogus gali susikurti tikrą, o ne primestą tapatybę. Mokėjimas priimti save, suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses leidžia žmogui gyventi harmoningiau ir jaustis savimi. Ir jaustis gerai.

Dar buvo pokalbių apie profesoriaus knygas, apie Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui parengtą vilniečių gyvensenos kultūrai skirtą trikalbį tritomį albumą. Buvo padėkų už paskaitą ir susitarimas kitiems susitikimams.

Pirmasis užsiėmimas atitiko Gyvensenos meno fakulteto antrojo pusmečio užsiėmimų tikslą daugiau dėmesio skirti santykio su savimi ir bendravimo kultūros tvarumui.

Lilija Smalakienė

Vaclavo Svidinsko nuotraukos